OpenStreetMap bendravimo kanalai Lietuvoje

Atvirojo žemėlapio (angl. OpenStreetMap) projektas įkurtas 2004m. Anglijoje. Gana greitai pirmi duomenys atsirado ir Lietuvoje, taigi greitai (per kelis metus) atsirado ir Lietuvos žymėtojai. Kiekvienas žymėjo atskirai, bendraujama buvo tik su tais, ką pažįsti „gyvenime“ arba per viso pasaulio OpenStreetMap bendravimo kanalus.

2008m. buvo sukurtas pirmas grynai Lietuvos OpenStreetMap bendravimo kanalas – e-pašto sąrašynas talk-lt. Sąrašynai, kaip internetinio bendravimo technologija buvo sukurti labai senai. Jų privalumas tas, kad naudoti gali bet kas, kas tik turi elektroninį paštą. Veikimas labai paprastas, nurodai savo e-pašto adresą ir tada į jį gauni laiškus iš visų rašančių į sąrašyną. Kai nori parašyti į sąrašyną, tiesiog rašai paprastą laišką į sąrašyno adresą ir tavo laišką gauna visi, prisijungę prie konferencijos/sąrašyno.

Bet bėgant metams, populiarėjo kiti/naujesni bendravimo būdai. Kažkuo jie geresni, kažkuo blogesni. Vieniems patinka vieni bendravimo būdai, kitiems – kiti. Tai logiška, mes gi visi skirtingi.

Ne kartą teko kalbėti su žmonėmis ar gauti laiškų apie tai, kad norisi kokio nors kito/kitokio bendravimo kanalo. Taigi ta proga buvo sukurta trumputė apklausa, kuria bandoma išsiaiškinti, koks realus kitų bendravimo kanalų poreikis, ir, jei jis yra, kokie konkrečiai tai turėtų būti kanalai.

Taigi nepagailėkite kelių minučių ir užpildykite šią anketą:

http://apklausa.lt/f/openstreetmap-komunikacija-lietuvoje-mk8apw2.fullpage

Užtruksite tikrai tik minutę. Atsakymai anonimiški. Ir atsakymai mums tikrai labai svarbūs!

Atsakymų lauksime iki kovo pabaigos ir tada bandysime apibendrinti rezultatus.

Ačiū!

Share

Asociacija Atvirasis žemėlapis

Džiugu pranešti, kad įkurtas OpenStreetMap entuziastus vienijantis juridinis asmuo Lietuvoje – asociacija „Atvirasis žemėlapis“.

Trumpai apie tai, kodėl buvo sukurta asociacija ir kur link ji turėtų judėti.

Narystė

Į asociacija priimami visi norintys, be jokių mokesčių ar panašiai. T.y. visi, kas tik norite, galite tapti asociacijos nariais. Tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys.

Kai turėsime virš 20 asociacijos narių, tada galėsime pretenduoti tapti „OpenStreetMap Local Chapter“ – čia tokia oficiali OpenStreetMap vietinė atšaka. Tai yra tapus „Local Chapter“ mes būsime ir juridiškai susiję su OpenStreetMap.

Paslaugos ir turtas

Šiuo metu daug įvairių dalykų: serverių paslaugų, domenų pavadinimų ir pan. yra užsakyta/nupirkta fizinių asmenų. Tai nėra ilgu laikotarpiu geras variantas, nes fizinis asmuo bet kurį rytą gali nuspręsti, kad „man atsibodo, nebenoriu“. Fiziniam asmeniui gali kažkas atsitikti, tarkim jis gali ilgam laikotarpiui gulti į ligoninę be galimybės tvarkyti jam priklausančius objektus.

Jei turime juridinį asmenį, visos tokios paslaugos, pavadinimai ir kiti dalykai gali būti registruojamos asociacijos vardu. Taigi turime mažesnę riziką, kad kažkokie Lietuvos OSM infrastruktūros dalykai dings pasitraukus konkrečiam fiziniam asmeniui.

Finansai

Kai įvairios paslaugos priklauso asociacijai, tada ir mokėti už jas galima iš asociacijos biudžeto. Nes šiuo metu keli žmonės iš savo asmeninių lėšų moka už paslaugas, kuriomis naudojasi daugelis atvirojo žemėlapio naudotojų ir redaguotojų.

Asociacija pinigų turėtų gauti tiek iš savanoriškų įnašų, tiek iš 2% GPM paramos. Čia vėlgi noriu akcentuoti, kad narystė ir parama tarpusavyje niekaip nesusijusios. T.y. galima būti nariu ir niekaip finansiškai neremti, arba nebūti nariu, bet remti ir pan.

Atsakomybė

Šiuo metu jei kažkas turi pretenzijų dėl Lietuvos atvirojo žemėlapio svetainėse esančio turinio, tai atsako svetainės savininkas – fizinis asmuo. Tai šiek tiek apriboja svetainių funkcionalumo plėtimo norus. Svetaines perkėlus asociacijai, fizinis asmuo tokių baimių nebeturės.

Kitas dalykas, jei fizinis asmuo nori savo svetainėje gauti teisę žemėlapyje kaip foną naudoti ORT10LT, tai turi gauti asmeninį leidimą iš NŽT. Jei svetainė priklauso asociacijai, tai užtenka vieno leidimo visoms asociacijos svetainėms.

AKL

Esame pasirašę ne vieną duomenų šaltinių naudojimo sutartį. Pradedant Nacionalinės Žemės Tarnybos ortofotografijomis (ORT10LT), baigiant Lietuvos Automobilių Kelių Direkcijos duomenimis. Šios sutartys buvo pasirašomos AKL vardu. T.y. atvirasis žemėlapis buvo prisiglaudęs po AKL sparnu kaip atskiras padalinys. Buvimas po AKL buvo patogus ir šiltas, bet visgi atviro kodo ir atvirų duomenų tikslai šiek tiek skiriasi. Kuo toliau, tuo daugiau atsirado žmonių, kurie skirtingai žiūri į šitas dvi organizacijas. Taigi atvirojo žemėlapio atskyrimas išsprendžia šitą problemą. Kita vertus, tai nereiškia, kad atvirasis žemėlapis kažkaip tai nesutinka su atviro kodo siekiais. Anaiptol – visa Lietuvos OSM infrastruktūroje naudojama programinė įranga yra atviro kodo, kai kuriais atvejais net buvo siųsti pataisymai/patobulinimai – taigi pilnai dalyvaujama atviro kodo sistemoje.

Kita

Manome, kad asociacija galėtų užsiimti mokomosios medžiagos leidimu, įvairių susitikimų ir pristatymų organizavimu. Pavyzdžiui, jei sugalvotume surengti kokį „hackatoną“ apie svetainių su OSM kūrimą, turint asociaciją tai suorganizuoti bus daug paprasčiau.

Share

Spalvinimo žemėlapio kūrimas (video)

Prieš kiek daugiau nei metus rašiau apie spalvinimo žemėlapių kūrimą naudojant Atvirojo žemėlapio duomenis ir atviro kodo programinę įrangą QGIS. Po kiek laiko komentaruose atsirado prašymas įdėti papildomą spalvinimo žemėlapį. Na nėra sunku jį sukurti, tai įdėjau. Bet tuo pačiu pagalvojau, kad gi užtrunka tai kelias minutes. Visa programinė įranga ir duomenys nemokami ir tikrai nereikalauja kažkokių ypatingai sudėtingų technologinių žinių. Tai ta proga sugalvojau pabandyti sukurti vaizdo medžiagą, kaip kuriamas toks spalvinimo žemėlapis. Tai panaudojęs kdenlive video apdorojimo programą ir https://liepa.rastija.lt/Ieškotuvas/Teksto-sintezatorius lietuviško balso sintezatorių sukūriau žemiau pateikiamą pirmą blyną.
Laukiu komentarų, pastabų, pasiūlymų. Per daug nemuškite, visgi pirmas bandymas 🙂

Share

Kelių ilgiu susilyginome su komerciniu žemėlapiu

Šiomis dienomis Lietuvos atviras žemėlapis pasiekė svarbią ribą – kelių ilgiu susilyginome su komerciniu Garmin žemėlapiu!

Kasdien atnaujinamo Open street map Garmin žemėlapio svetainėje galite rasti pagrindiniu kiekybinių žemėlapių parametrų palyginimą:

osm_garmin_palyginimas

Kaip matome, atvirame žemėlapyje kelių jau yra truputį daugiau (ir kiekvieną dieną kelių vis daugėja), gyvenviečių skaičius irgi jau lygus (atvirame žemėlapyje suvestos visos Lietuvos gyvenvietės: miestai, miesteliai, kaimai ir viensėdžiai). Vis dar stipriai atsiliekame adresų skaičiumi (taip tikriausiai bus tol, kol Lietuva neįgyvendins ES direktyvų ir neatvers adresų registro) ir lankytinų vietų skaičiumi.

Sekdami ankstesniu įrašu apie komercinio ir atviro žemėlapio kelių ilgio palyginimą, ir šį kartą žvilgterėkime į skirtingų kelių tipų kitimą laike:

kelių_ilgiai_pagal_tipus_2016

(Ši palyginimo diagrama paimta iš Lietuvos OSM statistikos puslapio)

Kaip matome, visi pagrindiniai/didieji keliai jau yra suvesti (tokią išvadą galime daryt iš to, kad jų ilgis jau praktiškai nesikeičia paskutinius metus). Taigi dabar daugėja miško/lauko keliukų, įvairių pėsčiųjų/dviračių takų ir pan.

Miško kelius/takus dažniausiai yra neįmanoma braižyti pagal ortofoto, kad ir kokios geros kokybės ji būtų. Taigi šiais laikais, kai dauguma turime išmaniuosius telefonus su GPSR įranga, norėčiau paprašyti visų galinčių rinkti miško kelių pėdsakus, kelti juos į OpenStreetMap ir tada registruoti pastabą, kad žymėtojai galėtų jūsų įkeltą pėdsaką paversti OSM keliu.

Taigi „į begalybę ir dar toliau!“ 🙂

Share

Lietuvos upių žemėlapis

Jau įpusėjo vasara, visi stengiamės ištrūkti į gamtą, kas dviračiu pasivažinėti, kas pasivaikščioti, o kas ir baidarėmis ar kokiu kitu vandens transportu paplaukioti. Plaukiant baidare visada anksčiau ar vėliau kyla klausimas „kiek dar liko“? Atsakyti paprastai būna sunku, nes net žinant, kur tu esi (tarkim, prie gyvenvietės X) ir kur planuoji išlipti (tarkim, prie tilto gyvenvietėje Y) yra labai sunku pasakyti, kokį atstumą dar reikia plaukti (t.y. koks atstumas upės vektoriumi).

Open street map turi upių vektorius, iš upese.lt galima gauti informaciją apie pavojingas vietas, baidarių įkėlimo/iškėlimo vietas. Garmin žemėlapius kurti irgi mokame (garmin, nes kol kas jo patikimumas, atsparumas vandeniui, smūgiams ir pan. stipriai lenkia išmaniuosius mūsų draugus). Tad, kaip ir reikia tik prisėsti ir padaryti 🙂

Tai ir prisėdau prie bandomojo varianto. Kaip bandomąją upę dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasirinkau Ūlą. Patikslinau Open Street Map informaciją apie Ūlą, sudėjau taškus iš upese.lt ir sugeneravau Garmin žemėlapį, kuriame maršrutas braižomas vandens keliais (upėmis ir upeliais).

Upės maršrutas

Kaip matome, maršrutizavimas veikia, atstumas skaičiuojamas. Gaila nepavyksta gražiai padaryti laiko skaičiavimo (gal dėl Garmin žemėlapių apribojimų, gal dėl mano žinių trūkumo). Bet tikriausiai ir prasmės nėra, retas kas plaukia nuo taško A iki taško B pastoviai irkluodamas, nesustodamas pailsėti, pasigėrėti aplinka, surinkti šiukšlių ar išlipti į krantą „ekstra reikalams“. O ir skirtingų žmonių ir vandens transporto priemonių plaukimo greitis labaaaai skiriasi. Tai tarkim, kad šiam etapui tas planuojamas laikas ir nesvarbus.

Užtat gauname ir informaciją apie pavojingas vietas (raudonas šauktukas) ar patogias vietas baidarių įkėlimui/iškėlimui (mėlyna rodyklė).

Zervynos

Na ir skardžiai ar šiaip smėlėtos vietos palei upę matosi:

Skardžiai

Dabar belieka pabandyti praktikoje, sutvarkyti kitas populiarias upes ir turėtume puikų daiktą. Tik tokį žemėlapį dariau pirmą kartą, nežinau jokių alternatyvių upių žemėlapių, tai gali būti, kad dar yra daug dalykų, kuriuos galima būtų pakeisti ar pridėti į šį žemėlapį. Taigi, vandens mėgėjai, pabandykite ir pakomentuokite!

Bandomąjį žemėlapį galite atsisiųsti iš čia: http://dev.openmap.lt/garmin/upes/

Tuo pačiu gavosi ir Ūlos vandens žemėlapis (http://dev.openmap.lt/ula/), bet tai jau visai kita istorija.

Linksmo ir malonaus plaukiojimo!

Share