Duomenų pildymas naudojant Street Complete

Atviro žemėlapio redagavimas nebūtinai turi būti sudėtingas. Yra programėlių, kurios leidžia labai paprastai pildyti trūkstamus duomenis. Viena tokių – StreetComplete.

Su šia programėle galite papildyti trūkstamus duomenis: darbo laiką, kelių dangą, namų aukštį bei stogo formą ir pan. Jums absoliučiai nieko nereikės žinoti apie OpenStreetMap žymas. Visa informacija bus pateikta labai aiškiai, yra net vertimas į lietuvių kalbą.

Jūsų įvesti duomenys matysis internetiniuose žemėlapiuose (pavyzdžiui lankytinų vietų žemėlapyje), išmaniųjų telefonų programėlėse, Garmin įrenginiams skirtuose žemėlapiuose ir t.t. ir pan.

Autorizacija

Pakeitimai bus siunčiami tiesiai į OpenStreetMap duomenų bazę (be trečiųjų šalių patvirtinimo), todėl prieš dirbant jums reikia nurodyti savo OSM paskyrą. Tą padaryti galite nuėję į Nustatymų meniu:

ir čia parinkę „Autorizuoti prieigą prie OSM“.

Jums reikės nurodyti savo OSM naudotojo vardą ir slaptažodį. Vieną kartą sutvarkius prieigą, daugiau šito daryti nebereikės.

Duomenų pildymas

Programėlės mintis yra duoti jums „užduotis“ pildyti trūkstamą informaciją apie greta jūsų esančius objektus. Taigi ji labiausiai tinka jums esant lauke, vaikštant po miestą ar pan. Kai jūsų telefone įjungtas vietovės aptikimas (įjungtas GPS), programėlė automatiškai atsisiunčia užduotis (informaciją apie objektus su trūkstama informacija) ir rodo jums žymeklius žemėlapyje. Pagal žymeklių piktogramas galite suprasti, kokios informacijos trūksta (darbo laiko, dangos ar pan.). Spustelėję žymeklį, gausite konkretesnį klausimą ir galėsite įvesti atsakymą. Suvedę vieną ar daugiau atsakymų nustatymų meniu parinkite punktą „Nusiųsti atsakymus“ – jūsų pakeitimai nukeliaus į OpenStreetMap duomenų bazę.

Štai pavyzdys, kaip įvedama trūkstama vaistinės darbo laiko informacija ir tada atsakymai nusiunčiami į OSM:

Viskas. Kaip matote veikimas labai paprastas. Darbo laiko, gatvių pavadinimų ir dangos papildymai tikrai labai naudingi. Kiti pakeitimai (kurių pastoviai daugėja), tokie kaip pastatų aukščiai, stogų formos, dviračių stovų kiekis ir pan. gal mažiau naudingi (nes beveik niekas tokios informacijos nenaudoja), bet vis tiek suteikia puikią progą pasivaikščioti ir parankioti žvaigždutes už atliktas užduotis! Svarbiausia nesistenkite užpildyti visko, ko jūsų prašo. Pildykite tik tai, ką tiksliai žinote (idealiu atveju – ką aplankėte ir patikrinote vietoje). Pabandykite!

Gauti iš Google Play

Share

Lietuvos adresai

Atvirame žemėlapyje OpenStreetMap įvedama ir adresų informacija. Adreso informaciją matome prie įvestų objektų, taipogi galime ieškoti konkretaus adreso.

adreso_paieska_openmap

Adresas gali būti įvestas keliais būdais:

  • Atskiras taškas
  • Poligonas (pvz. pastatas) gali turėti nurodytą savo adresą
  • Prie lankytinos vietos informacijos gali būti pridėta ir adreso informacija. Čia pastebėtina, kad net jei adresas nurodytas pastatui, o jo viduje yra daug lankytinų vietų, pažymėtų taškais, visiems jiems vis tiek nurodome adresus. Informacija kartojasi, bet taip bent jau šiuo metu yra paprasčiau, nes kaip nors automatiškai nustatyti adresą lankytinoms vietoms pagal kituose objektuose esančią informaciją toli gražu nėra paprasta iš techninės pusės.

Adresų informacijos pildymas

Jei tikėsime komerciniais žemėlapių tiekėjais, tai Lietuvoje yra daugiau nei 830000 adresų. Atvirame žemėlapyje šiuo metu įvesta beveik 140000 adresų. Pagrindinė tokio mažo adresų skaičiaus atvirame žemėlapyje priežastis – teisiniai apribojimai, kurie neleidžia masiškai importuoti adresų iš Registrų Centro. Kad iš principo tai įmanoma, matome Vilniuje, kur Vilniaus savivaldybei atvėrus adresų duomenis jie buvo greitai suimportuoti.

Iki bus atverta Registrų centro turima adresų informacija, už Vilniaus ribų adresus pildyti galima tik rankiniu būdu. T.y. reikia prisiregistruoti atvirame žemėlapyje, dėti naują tašką neįvesto adreso vietoje (tarkim pastato viduryje) ir nurodyti adreso informaciją – miestą, gatvę ir namo numerį.

adreso_taskas_id

Čia dar kartą verta priminti, kad adresus reikia suvedinėti pagal vietos žinias, o ne kopijuoti iš Registrų centro ar kitų žemėlapių svetainių, kurios naudoja tuos pačius Registro centro duomenis, t.y. adresų negalima kopijuoti iš maps.lt, maps.google.com ar regia.

Adresų informacijos tikrinimas

Kol neturime atviro išorinio adresų šaltinio, negalime pilnai patikrinti į OSM įvestų adresų informacijos korektiškumo, bet kai kurias klaidas rasti visgi galime. Pavyzdžiui:

  • Adreso numeris turi būti sudarytas tik iš skaitmenų ir raidžių – taip galima rasti adresų numerius, kur bandoma įvesti seniai neegzistuojančius „kampinius“ adresus, butų/kambarių informaciją ir pan.
  • Adreso gatvė turi tiksliai sutapti su pavadinimu netoliese esančioje gatvėje, t.y. adrese gatvės pavadinimas turi būti įrašytas su tokiais pačiais tarpais, didžiosiomis mažosiomis raidėmis ir galūnę „g.“ ar pan.
  • Adreso miestas turi patekti į to miesto administracines ribas (beje būtent dėl šios taisyklės prie adreso reikia įvesti ir miestą – žymą „addr:city“, adresų paieškoje ši žyma nenaudojama (miestas nustatomas pagal administracines ribas), jos reikia išimtinai adresų ar administracinių ribų klaidoms aptikti)

Aukščiau išvardintos taisyklės tikrinamos kiekvieną dieną ir adresai atitinkamai taisomi.

Adresų informacijos atsisiuntimas

OpenStreetMap duomenys yra atviri, taigi bet kas gali atsisiųsti Lietuvos (ar viso pasaulio) duomenis ir iš ten išsitraukti adresų informaciją. Deja jei reikia tik adresų informacijos, toks variantas nėra labai patogus, nes:

  • Tenka atsisiųsti žymiai daugiau informacijos, nei kad reikia adresų informacijai ištraukti
  • Adresų informacija gaunama įvairiais geometrijos tipais: taškais arba poligonais
  • Kai kurie adresai kartojasi (pavyzdžiui kai turime pastatą ir jo viduje esančius objektus su adresais)

Kad būtų paprasčiau, Lietuvos adresų informacija išimama iš Lietuvos duomenų, apdorojama ir platinama atskirai. Apdorojimas gan paprastas:

  • Jei adresas yra poligone, kaip adreso koordinatės ištraukiamas poligono centras
  • Jei tokių pačių adresų yra daugiau nei vienas, tai galutiniame faile pateikiamas visų adreso koordinačių geometrinis vidurkis

Tokį apdorotą adresų failą galite atsisiųsti kaip ESRI shape failą iš http://shapes.openmap.lt.

Share

Lankytinų vietų sinchronizavimas (I dalis)

Lankytinų vietų informacija

Tikriausiai viena išskirtinių atviro žemėlapio savybių – lankytinų vietų (toliau – LV) skaičius ir įvairovė – kavinės, restoranai, muziejai, piliakalniai, parduotuvės, istorinės vietos, bankomatai, elektromobilių įkrovimo vietos ir t.t. ir pan.

lankytinos_vietos

LV atvirame žemėlapyje atsiranda įvairiais keliais:

  • įvedamos po vieną pagal vietines žinias. T.y. kažkoks žymėtojas pamato kavinę ar muziejų ir įveda jį į atvirą žemėlapį.
  • LV informacija gauta iš išorinių šaltinių ir importuojama į žemėlapį. Gal tai degalinių ar parduotuvių informacija iš tinklo valdytojo, gal turizmo objektų informacija iš regioninio parko ir pan.

Informacijos priežiūra

Nesvarbu, kuriuo iš aukščiau išvardintų būdų lankytinos vietos beatsirastų žemėlapyje, gali iškilti kelios problemos/uždaviniai:

  • Prieš įkeliant informaciją apie LV reikia patikrinti, ar LV dar nėra įrašyta (galbūt kitu pavadinimu, su kiek kitokia informacija, kitaip klasifikuota, šiek tiek kitoje vietoje ir pan.)
  • Dėl vienų ar kitų priežasčių jau įvesta LV informacija kartais gali būti netyčia pašalinta ar kažkieno netyčia neteisingai pakeista
  • Informacija gali būti netiksli arba pasikeisti po LV įvedimo į duomenų bazę

Šias problemas teoriškai galima spręsti rankiniu informacijos peržiūrėjimu, tikrinimu ir keitimu, bet tai visiškai nepraktiška, ypač kai objektų skaičius didelis (šiuo metu Lietuvoje yra virš 30000 LV).

Sinchronizavimas

Vienas iš galimų sprendimų – dvi objektų aibės, kurios periodiškai lyginamos viena su kita. T.y. iš išorinio šaltinio gauname kažkokių objektų (tarkim piliakalnių) sąrašą (su koordinatėmis, pavadinimu, tipu ir kita informacija) – tai mūsų „išorinis šaltinis“. Tada imame informaciją apie piliakalnius iš atviro žemėlapio (irgi koordinates, pavadinimą ir kitą informaciją) ir taip gauname „OSM duomenis“. Išorinio šaltinio duomenis keičia tik išorinis šaltinis (tas, kas teikia informaciją), o OSM duomenis keičia ir tas, kas perkelia išorinius duomenis į OSM, ir visi kiti atviro žemėlapio naudotojai/žymėtojai. Tada belieka periodiškai palyginti abi šias aibes ir rasti neatitikimus:

  • objektai, kurių trūksta žemėlapyje
  • objektai, kurių trūksta išoriniame šaltinyje (gali būti, kad ir išorinio šaltinio duomenys nepilni ar pasenę)
  • objektai, kurių informacija išoriniame šaltinyje ir žemėlapyje nesutampa (koordinatės kitoje vietoje, neatitinka pavadinimas, tipas ar kita informacija)

sinchronizacija

Gavus tokią informaciją pildomi/keičiami trūkstami duomenys OSM bei siunčiama informacija išorinių duomenų tiekėjui apie netikslumus jų duomenų rinkinyje.

Ką laimime?

Vieną kartą suvedus duomenis mes galime sekti, kad tie duomenys nebūtų netyčia sugadinti. Jei duomenis žemėlapyje kažkas pakeičia, tai gali rodyti, kad:

  • LV informacija pasikeitė ir pasikeitimai dar neperkelti į išorinį šaltinį
  • Kažkas padarė klaidą keisdamas LV informaciją žemėlapyje

Pirmu atveju žinome, kad reikia informuoti pradinės informacijos tiekėją, kad jie ir savo duomenis pasikeistų (gali būti, kad reikia tiesiog atsisiųsti naują informacijos rinkinį iš pradinio tiekėjo).

Antru atveju operatyviai pataisome duomenis ir informuojame apie tai klaidą padariusį žymėtoją – paaiškiname kaip, kur, kas ir kodėl.

Taigi turime balansą tarp masinio importo ir rankinio įvedimo po vietinės apžiūros: masinis importas padeda greitai suvesti duomenis, įvedimas po vietinės apžiūros leidžia tikslinti ir prižiūrėti duomenis.

Naudą gauna tiek atviras žemėlapis, tiek ir išorinis duomenų tiekėjas:

  • Atviras žemėlapis gauna aibę duomenų, didėja bendras turimų duomenų kiekis
  • Duomenų tiekėjas gauna informaciją apie klaidas/netikslumus turimuose duomenyse, platinami išorinio tiekėjo duomenys

Kas toliau?

Tokį sinchronizavimą daryti žymiai patogiau, kai naudojama informacinė sistema. Kaip tokia sinchronizavimo sistema realizuota Lietuvoje bus aprašyta kitame įraše.

Share

Lankytinų vietų informacijos įvedimas

Šiame skyriuje parašysiu apie tai, kaip galima įvesti (arba atnaujinti) informaciją apie lankytinas vietas, t.y. muziejus, kavines, mokyklas ar pan. Kas jau kas, o lankytinų vietų įvedimas yra labai paprastas. Atviram žemėlapiui lankytinų vietų labiausiai trūksta, nes be vietinių žinių labai sunku stebėti kavinių ar parduotuvių atsiradimą, o dar sunkiau – išnykimą. Bet apie viską iš eilės…

Lankytinų vietų žymėjimo būdai

Lankytinas vietas atvirame žemėlapyje galima žymėti dviem būdais: kaip tašką arba kaip plotą.

Žymėjimas tašku

Galima esamame (anksčiau nupaišytame) pastate padėti vieną tašką, pažymintį, tarkime, kavinę dideliame pastate. Tai paprasčiausias žymėjimo būdas, nes nereikia paišyti pastato geometrijos (formos). Paprastai lankytinos vietos taškais žymimos tada, kai žymimas objektas neužima viso pastato. Pavyzdžiui jei yra didelis gyvenamasis daugiabutis ir viename jo krašte yra kirpykla, tai kirpyklą žymėsime ne ant pastato, o kaip tašką tame pastate, nes visas pastatas juk nėra kirpykla.

Žymint lankytiną vietą tašku reikia patikrinti, ar jūsų įvedama informacija dar nėra pažymėta ant pastato (nes tokiu atveju įvedus tą pačią informaciją dar ir kaip tašką, turėtume dubliuotą informaciją, o tai jau žymėjimo klaida).

Žymėjimas plotu

Galima visą pastatą pažymėti kaip lankytiną vietą. Pavyzdžiui, degalinės paprastai būna atskiri pastatai. Tokiu atveju degalinės žymas dėsime ne kaip atskirą tašką, o kaip plotą – pastatą.

Visgi, jei tame pačiame pastate yra daug lankytinų vietų ir negalima išskirti vienos – pagrindinės – reikėtų pagalvoti apie žymėjimą tašku.

Jei neapsisprendžiate, kuriuo būdu pažymėti lankytiną vietą, nes abu variantai tinka, – rinkitės žymėjimą plotu – tai daugiau informacijos duodantis (t.y. naudingesnis) variantas.

Informacijos OSM keitimas

Taigi, prisiregistravę prie atviro žemėlapio, galite įvesti (ar papildyti) lankytinų vietų informaciją. Norėdami tą padaryti, žemėlapyje susiraskite vietą, kurioje yra įvedamas objektas. Pasistenkite maksimaliai priartinti vaizdą, kad įjungus redagavimo režimą nepasimestumėte tarp daugybės rodomų geoobjektų. Tada iš meniu „Keisti“ parinkite redaktorių „iD“:

keisti_su_id

Redaktoriuje bus įkelti jūsų parinkto ploto objektai. Taškiniai objektai rodomi kaip lašeliai ir prie jų rodoma tik viena funkcija – „naikinti“:

pazymetas_taskas

Šioje iliustracijoje matote taškais pažymėtus Čili kaimą, knygyną ir banko skyrius.

Objektai gali būti pažymėti ir kaip pastatai, pavyzdžiui ši benzino kolonėlė:

pazymetas_pastatas

Šiuo atveju išskirtas ne taškas, o visas pastatas ir galimų funkcijų jau daugiau nei viena.

Lankytinos vietos įvedimas

Visų pirmą jums reikia pasirinkti esamą objektą (tašką ar plotą) arba sukurkti naują (jei žymimo objekto dar nėra). Taigi spauskite mygtuką „taškas“ arba „plotas“ ir pele nurodykite objekto vietą.

Dabar jums reikia nurodyti objekto savybes. T.y. reikia pasakyti, ką čia pažymėjote? Biblioteką, restoraną ar viešąjį tualetą? Šios savybės nurodomos redaktoriaus kairėje pusėje:

geoobjekto_savybes

Kaip matote, išsirinkę lankytino objekto tipą, gausite galimybę įvesti objekto pavadinimą ir papildomas savybes. Kai kurios savybės yra taikomos visiems objektams, pavyzdžiui adresą turės visi objektai miestuose, o štai patiekiamo valgio tipą (vietinis, pica, jūrų ir pan.) turės tik restoranai. Kokią papildomą informaciją galima įvesti apie parinktą objekto tipą jums parodys redaktorius.

Norint įvesti kai kurią papildomą informaciją, tokią kaip svetainę ar wikipedijos straipsnio nuorodą, galite pasinaudoti vienu iš po savybės esamų mygtukų, kurių pagalba pridėsite papildomus laukus. Štai pavyzdys, kaip pridedamas svetainės laukas:

geoobjekto_savybes_su_svetaine

Įvedę visą turimą informaciją (būtinai įveskite pavadinimą, ir, jei žinote, adresą) spauskite mygtuką „Išsaugoti“:

mygtukas_issaugoti

Pakeitimo komentare įrašykite, ką keičiate ir iš kur gavote informaciją, pavyzdžiui „Nauja Špunka Džiuginėnuose. Vietinės žinios“. Viskas! Informacija jau atvirame žemėlapyje.

Lankytinų vietų naikinimas

Informacijos aktualumo palaikymui nemažiau svarbu yra ir naikinti jau nebeegzistuojančias lankytinas vietas. Taigi jei žinote, kad kažkoks restoranas užsidarė visiems laikams, atverkite žemėlapį, pažymėkite dingusį restoraną (jei jis pažymėtas kaip taškas) ir spauskite šiukšlių dėžės mygtuką (ištrinti). Jei lankytina vieta buvo pažymėta ant pastato, tada pastatą palikite, o tiesiog panaikinkite lankytinos vietos žymas; paprastai tai bus vietos tipas, pavadinimas, svetainės adresas ir pan. Pastato ir/ar adreso žymas palikite, nes tai lieka, net ir dingus kavinei ar aludei:

savybiu_naikinimas

Share

Ortofoto

Ortofoto yra vienas iš OpenStreetMap informacijos šaltinių. Juk kai kuriose vietose su GPSR aparatu nelabai pabėgiosi (tarkim pelkėse), o prie pastatų GPSR rodmenys labai netikslūs. Na ir pagaliau kaip galima nenupaišyti tokiame ortofoto matomų objektų, juk čia tiek informacijos!

Ortofoto

Bing

Ilgą laiką Lietuvoje buvo galima naudoti tik Yahoo (Vilniuje) ir vėliau atsiradusias Bingo ortofoto. Jos stipriai padėjo pildyti Lietuvos duomenis, bet visgi buvo ne be problemų. Kai kuriose vietose žemę dengė rūkas ar debesys. Kitose vietose ortofoto stipriai pasislinkusi nuo realių pozicijų, štai pavyzdžiui  čia matote Bingo ortofoto netoli Klaipėdos ir teisingose pozicijose esančius OSM duomenis:

Pasislinkęs bingas

Kaip matote, ortofoto pasislinkęs 5-10 metrų į Šiaurės-Rytus. Tokiu atveju, prieš paišant objektus, turėdavome surinkti kažkiek GPS pėdsakų, kad pagal juos galėtume pakoreguoti ortofoto poziciją. Situaciją blogino ir tai, kad ta pati nuotrauka skirtingose vietose buvo pasislinkusi nevienodai.

Naujokai dažnai nežinodavo apie šį poslinkį ir pradėdavo „taisyti“ esamus objektus arba paišyti naujus nepaslinkę ortofoto. Kaip suprantate, tokiu atveju gauti objektai buvo nekorektiški (neteisingose pozicijose).

ORT10LT

Laimei nuo 2013 metų kovo mėnesio Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Ūkio ministerijos davė leidimą pildant OpenStreetMap žemėlapį per geoportal.lt naudoti Lietuvos Respublikos M1:10 000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT10LT. Šios ortofoto atnaujinamos kas 3 metus. Tai puikus dalykas ne tik todėl, kad ORT10LT dengia beveik visą Lietuvos teritoriją (Bingas 2013 metų pradžioje dengė apie pusę Lietuvos teritorijos). ORT10LT taipogi yra itin tiksliai pozicionuota. Tai reiškia, kad prieš paišant jau nebereikia turėti GPS pėdsakų, paslinkinėti nuotraukos, nebereikia įspėti naujokų apie poslinkio pavojus ir pan.
Taigi belieka tik naudoti ORT10LT ir nebenaudoti Bing. Darant pakeitimus ORT10LT reikia nepamiršti komentare nurodyti, koks naudotas duomenų šaltinis:

JOSM komentaras

OSM Redaktorių konfigūravimas

JOSM

JOSM redaktoriuje nieko papildomai konfigūruoti nereikia. Jei esate atsisiuntę duomenis tose vietose, kurias dengia ORT10LT, tai jūsų „Imagery“ meniu automatiškai atsiras ORT10LT punktas:

ORT10LT meniu JOSM

Potlatch

Šiame redaktoriuje reikia pridėti ORT10LT į naudojamų ortofoto sąrašą. Tą galite padaryti taip: parinkite meniu Fonas/Edit:

Potlatch meniu

ir pridėkite šį url:

http://mapproxy.openmap.lt/ort10lt/g/$z/$x/$y.jpeg

Potlatch ORT10LT įrašas

iD

iD redaktoriuje irgi nieko papildomai konfigūruoti nereikia. Jei esate atsisiuntę duomenis tose vietose, kurias dengia ORT10LT, tai ORT10LT galite pasirinkti iš meniu:

iD ORT10LT įrašas

Share