Vektorinis žemėlapis

Džiugu pranešti, kad atnaujintas openmap.lt pradėjo naudoti vektorinius žemėlapius. Mano žiniomis, tai pirmas Lietuvoje padarytas vektorinis žemėlapis (kitas yra Google žemėlapis, bet jis ne Lietuvoje padarytas).

Sakysite, kad techninės detalės, niekam neįdomu? Ne. Štai kelios paprastam naudotojui matomos vektorinio žemėlapio savybės, kurių nebuvo ir negalėjo būti anksčiau naudotuose rastriniuose („kaladėliniuose“) žemėlapiuose.

Žemėlapio pasukimas

Nors šiais laikais įprasta žemėlapį orientuoti taip, kad viršuje būtų šiaurė (beje, istoriškai taip buvo ne visada: viduramžiais viršuje buvo pietūs, dar anksčiau viršuje buvo rytai). Vektorinį žemėlapį galima pasukti kaip norime, ir visos etiketės (gatvių, lankytinų vietų ir pan. pavadinimai) bus atitinkamai perpaišytos, nebus aukštyn kojomis parašyto teksto:

Kam to reikia? Dažnai žmonės mėgsta žemėlapį pasukti savo žiūrėjimo kryptimi. Jei tarkim aš stoviu prie Gedimino paminklo Katedros aikštėje ir noriu eiti link Rotušės, tai norėsiu taip pasukti žemėlapį, kad Rotušė būtų „virš“ Katedros aikštės. Taip pat galima padaryti, kad žemėlapis automatiškai sukinėtųsi pagal judėjimo kryptį (kaip tai daroma GPSR įrenginiuose).

Žemėlapio pakreipimas

Žemėlapį taip pat galima pakreipti, taip sudarant erdvinio vaizdo įspūdį:

Pasukti ir pakreipti žemėlapį galite dešiniu pelės mygtuku arba dviem pirštais tapšno-įrenginiuose.

Žemėlapis yra interaktyvus

Galima spausti ant žemėlapyje rodomų lankytinų vietų, bus rodoma papildoma informacija, tokia kaip darbo laikas, svetainė, nuotrauka ir pan.

Ortofotografinis sluoksnis

Šiame žemėlapyje yra ir Nacionalinės Žemės Tarnybos ortofotografinis ORT10LT sluoksnis. Tai nėra vektorinės technologijos nuopelnas tiesiogiai, bet su vektoriniu žemėlapiu yra daug paprasčiau padaryti, kad ant ortofotografinio žemėlapio būtų rodomi kelių, upių pavadinimai ir pan.

Kitos techninės naujovės

Taipogi yra eilė naujovių labiau techninėmis detalėmis besidomintiems. Tarkim vektorinio žemėlapio atveju, serveris grąžina tik objektų formas. Kaip braižomas žemėlapis (kokie objektai braižomi, kokie nebraižomi, kokios naudojamos spalvos, kelių storiai, piktogramos lankytinoms vietoms ir panašiai) yra valdoma paprastu json failu žemėlapį rodančioje svetainėje. Tai reiškia, kad dabar, net neatlikdami sudėtingų veiksmų, tokių kaip savo duombazės kūrimas, osm duomenų įkėlimas ir atnaujinimas ir pan. jūs galite susikurti savo žemėlapį tiesiog įvairiais vizualaus redagavimo įrankiais pakoregavę stiliaus json failą pagal savo poreikius (gal išmesti sau neįdomius objektus, gal spalvas pritaikyti prie savo svetainės spalvų schemos ir pan.).

Pakreipus žemėlapį galima pridėti 3D žemėlapį tiesiog panaudojus pastatų aukščio informaciją.

Ir dar daug daug kitų naujų galimybių, apie kurias bus rašoma vėliau 🙂

Share

Lankytinų vietų kolekcionavimas

Lankytinų vietų Lietuvoje tikrai yra daug – tūkstančiai. Pastoviai atsiranda naujos lankytinos vietos, senos kartais, deja, dingsta (pvz. pažintiniai takai apleidžiami, muziejai užsidaro ir pan.). Na ir dėl paties vietų kiekio gan sunku populiaresniuose regionuose iš karto aplankyti viską. Todėl anksčiau ar vėliau iškyla problema: kaip greitai rasti dar neaplankytas vietas?

Yra tokie puikūs aktyvus užsiėmimai kaip geocaching ar opencaching – lobiukų rinkimas. Jo esmė paprasta – tūkstančiai žmonių slepia lobiukus, registruoja jų pozicijas, o tada norintys ieško lobiukų, radę pažymi „radau“ ir tada ieško kitų lobiukų. Taigi tokiu pačiu principu sukurtas ir paleistas https://places.openmap.lt lankytinų vietų kolekcionavimas. Mintis paprasta: prisijungiate, nurodote, kokio tipo lankytinos vietos jums įdomios, gaunate sąrašą artimiausių lankytinų vietų, peržiūrite, pažymite aplankytas ar jūsų nedominančias – sąrašas mažėja. Taip sąraše turite tik tai, ko dar neaplankėte. Paprasta ir patogu greitai nuspręsti, ką aplankyti.

Kaip tai veikia

Visų pirma places.openmap.lt Lankytinų vietų žemėlapyje susirandate jus dominančią vietą, iš kurios lankysite objektus. T.y. žemėlapį pastumiate/priartinate taip, kad centras būtų jus dominanti vieta. Galite naudoti automatinį jūsų pozicijos nustatymo funkcionalumą.

Tada spaudžiate kolekcionavimo mygtuką:

Kolekcionavimo mygtukas

Patenkate į kolekcionavimo puslapį. Čia jums reikia prisijungti. Prisijungiate savo Google paskyra. Prisijungimo tikslas – unikaliai jus identifikuoti, kad sistema atsimintų būtent jūsų mėgstamas grupes ir būtent jūsų aplankytas vietas. Tai reiškia, kad rinktis lankytinas vietas, žymėti jas aplankytomis ar neįdomiomis, galite skirtingose vietose (tarkim namų kompiuteryje ir savo telefone), places atpažins, kad tai tas pats žmogus.

Prisijungus pirmą kartą jums reikia eiti į skiltį Grupės ir joje nurodyti, kokios lankytinų vietų grupės jus domina:

Lankytinų vietų grupės

Galite pasirinkti vieną ar daugiau grupių.

Pasirinkę grupes grįžkite į lankytinų vietų sąrašą:

Artimiausių lankytinų vietų sąrašas

Matote lankytinas vietas, išrikiuotas pagal atstumą nuo jūsų pradžioje žemėlapyje parinktos vietos. Iš viso rodoma iki 100 artimiausių lankytinų vietų.

Parinkite norimą lankytiną vietą – gausite detalesnę informaciją:

Detali lankytinos vietos informacija

Čia matote tą pačią informaciją, kuri rodoma ir pagrindiniame places.openmap.lt žemėlapyje. Turite tris mygtukus, kurių pagalba galite nurodyti, kad šią vietą jūs jau aplankėte arba kad ji jūsų nedomina – tokiu atveju vieta dings iš jūsų asmeninio neaplankytų vietų sąrašo.

Tai tiek. Bandykite, naudokite, komentuokite ir svarbiausia – lankykite 🙂

Share

Bendravimo kanalų apklausos rezultatai

Apklausos rezultatai

Prieš mėnesį buvo paskelbta apklausa apie Lietuvos OSM entuziastų bendravimo kanalus. Dabar galime aptarti rezultatus. Pradžiai tiesiog klausimai ir atsakymai.

Iš viso gauti 37 atsakymai, kas yra labai neblogai, nes talk-lt sąrašyne apklausos metu buvo beveik 80 žmonių (sunku pasakyti, kiek žmonių tiesiog skaito blogą, neskaitydami sąrašyno).

3 klausime paminėti dalykai:

  • Tris kartus paminėtas Slack
  • Du kartus paminėta google grupė (kaip suprantu dėl to, kad ji vienija forumo ir sąrašyno funkcionalumą)
  • Po vieną kartą paminėta telegram ir matrix

Įrašytos pastabos

Sąrašyno archyvas. Dabartinis OSM sąrašynas veikia su standartine jau gal 20 metų nesikeičiančia priemone mailman. Mailmanas teikia visų siųstų laiškų archyvą. Mailmanas sukasi OSM serveriuose, tai mes iš Lietuvos pusės nelabai turime ir galimybių ką nors keisti.

Buvo minima, kad laiškai lėtai eina į sąrašyną. Tai norėčiau pastebėti, kad tai nėra tiesa. Išsiuntus laišką į sąrašyną, jis pasiekia visus gavėjus tokiu pačiu greičiu, kaip ir bet kuris elektroninis paštas. Taigi beveik iš karto (per kelias sekundes/minutes).

Buvo nuogąstavimas, kad sąrašynas gali išsikelti į facebook’ą ir tada tie, kas nedalyvauja tame socialiniame tinkle, liktų „už borto“. Tai galiu iš karto nuraminti, kad bent jau artimiausiu metu taip nenutiks. Tarkime aš irgi nesu facebook’e, tai nustoti rašyti į sąrašyną neplanuoju (ir pagal rezultatus matosi, kad sąrašynas daugumai tinka). T.y. žiūrime, kokius papildomus bendravimo kanalus reikia atverti, nėra tikslo išrinkti vieną puikiausiąjį.

Išvados

Neramina vienas aspektas, kad praktiškai visi atsakę yra redagavę žemėlapį. Reiškia nėra žmonių, kurie tiesiog domisi OpenStreetMap. Arba jie nematė prasmės rašyti, arba jiems visiškai netinka sąrašyno formatas.

Kaip ten bebūtų, „nugalėtojai“ aiškūs:

  1. Web forumas 31,3%
  2. Sąrašynas 29,7%
  3. Facebook 15,6%

P.S. Jei kas nors labai norite „nenugalėjusio“ bendravimo būdo – niekas netrukdo tokį kanalą atidaryti patiems. Juk OpenStreetMap – atviras projektas – kiekvienas skiriate laiko tam, kas patinka JUMS!

Web forumas

OpenStreetMap jau dešimt metų ar daugiau turėjo web forumą prižiūrimą vieno savanorio. Forumas prieš kelis metus buvo perkeltas į „oficialią“ OSM infrastruktūrą. Dabar šiame forume buvo sukurta Lietuvai skirta atskira gija, kurioje galite rašyti savo klausimus, pastebėjimus, pradėti diskusijas ir pan. Prisijungimas prie forumo vyksta per OSM, t.y. prisijungiate prie openstreetmap.org ir tada galite prisijungti ir prie forumo.

Sąrašynas

Dėl sąrašyno nėra ką papildomo parašyti, tik kad niekur jis nedingsta. Dingti gali tada, kai kiti bendravimo kanalai stipriai pranoks srautu (čia kitų kanalų mėgėjas stumtelėjimas 😉 )

Facebook

Aš asmeniškai nenaudoju Facebook, tai man labai sunku ką nors apie tai parašyti. Kiek pavyko ištraukti informacijos iš FB naudojančių draugų, reikia sukurti Lietuvos OSM puslapį ir kažkaip te jame kažkas pradės vykti 🙂 Paliksiu šitą temą FB fanams.

Didysis klausimas…

Svarbus dalykas yra suprasti, kad tai, jog atsirado WebForumas ir artimiausiu metu atsiras kažkas Facebook’e nereiškia, kad tarkim aš rašydamas į tinklaraštį ir į talk-lt kopijuosiu pranešimą ir į WebForumą, ir į Facebook (į FB net negalėčiau, nes neturiu paskyros). Tai reiškia, kad turi atsirasti kažkas (žmogus ar žmonių grupė), kas arba pertransliuotų svarbius pranešimus, arba kažkaip kitaip „judintų“ tuos kitus kanalus. Mano galva tuo turi užsiimti atitinkamai WebForumą ir Facebook mylintys žmonės. Didysis klausimas yra: kas yra tie žmonės?

Ateitis

Kol kas turėtų veikti trys aukščiau paminėti kanalai. Po metų-kitų galima bus pakartoti analogišką apklausą ir pažiūrėti, kas pasikeitė. Tada gal pridėti naujų kanalų, gal kažkurie dabartiniai kanalai pasirodys nereikalingi ir pan.

Share

Asociacija Atvirasis žemėlapis

Džiugu pranešti, kad įkurtas OpenStreetMap entuziastus vienijantis juridinis asmuo Lietuvoje – asociacija „Atvirasis žemėlapis“.

Trumpai apie tai, kodėl buvo sukurta asociacija ir kur link ji turėtų judėti.

Narystė

Į asociacija priimami visi norintys, be jokių mokesčių ar panašiai. T.y. visi, kas tik norite, galite tapti asociacijos nariais. Tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys.

Kai turėsime virš 20 asociacijos narių, tada galėsime pretenduoti tapti „OpenStreetMap Local Chapter“ – čia tokia oficiali OpenStreetMap vietinė atšaka. Tai yra tapus „Local Chapter“ mes būsime ir juridiškai susiję su OpenStreetMap.

Paslaugos ir turtas

Šiuo metu daug įvairių dalykų: serverių paslaugų, domenų pavadinimų ir pan. yra užsakyta/nupirkta fizinių asmenų. Tai nėra ilgu laikotarpiu geras variantas, nes fizinis asmuo bet kurį rytą gali nuspręsti, kad „man atsibodo, nebenoriu“. Fiziniam asmeniui gali kažkas atsitikti, tarkim jis gali ilgam laikotarpiui gulti į ligoninę be galimybės tvarkyti jam priklausančius objektus.

Jei turime juridinį asmenį, visos tokios paslaugos, pavadinimai ir kiti dalykai gali būti registruojamos asociacijos vardu. Taigi turime mažesnę riziką, kad kažkokie Lietuvos OSM infrastruktūros dalykai dings pasitraukus konkrečiam fiziniam asmeniui.

Finansai

Kai įvairios paslaugos priklauso asociacijai, tada ir mokėti už jas galima iš asociacijos biudžeto. Nes šiuo metu keli žmonės iš savo asmeninių lėšų moka už paslaugas, kuriomis naudojasi daugelis atvirojo žemėlapio naudotojų ir redaguotojų.

Asociacija pinigų turėtų gauti tiek iš savanoriškų įnašų, tiek iš 2% GPM paramos. Čia vėlgi noriu akcentuoti, kad narystė ir parama tarpusavyje niekaip nesusijusios. T.y. galima būti nariu ir niekaip finansiškai neremti, arba nebūti nariu, bet remti ir pan.

Atsakomybė

Šiuo metu jei kažkas turi pretenzijų dėl Lietuvos atvirojo žemėlapio svetainėse esančio turinio, tai atsako svetainės savininkas – fizinis asmuo. Tai šiek tiek apriboja svetainių funkcionalumo plėtimo norus. Svetaines perkėlus asociacijai, fizinis asmuo tokių baimių nebeturės.

Kitas dalykas, jei fizinis asmuo nori savo svetainėje gauti teisę žemėlapyje kaip foną naudoti ORT10LT, tai turi gauti asmeninį leidimą iš NŽT. Jei svetainė priklauso asociacijai, tai užtenka vieno leidimo visoms asociacijos svetainėms.

AKL

Esame pasirašę ne vieną duomenų šaltinių naudojimo sutartį. Pradedant Nacionalinės Žemės Tarnybos ortofotografijomis (ORT10LT), baigiant Lietuvos Automobilių Kelių Direkcijos duomenimis. Šios sutartys buvo pasirašomos AKL vardu. T.y. atvirasis žemėlapis buvo prisiglaudęs po AKL sparnu kaip atskiras padalinys. Buvimas po AKL buvo patogus ir šiltas, bet visgi atviro kodo ir atvirų duomenų tikslai šiek tiek skiriasi. Kuo toliau, tuo daugiau atsirado žmonių, kurie skirtingai žiūri į šitas dvi organizacijas. Taigi atvirojo žemėlapio atskyrimas išsprendžia šitą problemą. Kita vertus, tai nereiškia, kad atvirasis žemėlapis kažkaip tai nesutinka su atviro kodo siekiais. Anaiptol – visa Lietuvos OSM infrastruktūroje naudojama programinė įranga yra atviro kodo, kai kuriais atvejais net buvo siųsti pataisymai/patobulinimai – taigi pilnai dalyvaujama atviro kodo sistemoje.

Kita

Manome, kad asociacija galėtų užsiimti mokomosios medžiagos leidimu, įvairių susitikimų ir pristatymų organizavimu. Pavyzdžiui, jei sugalvotume surengti kokį „hackatoną“ apie svetainių su OSM kūrimą, turint asociaciją tai suorganizuoti bus daug paprasčiau.

Share

Atvirasis Vilnius

Vilniuje išrinktas naujas meras, atsinaujino taryba ir administracijos aparatas. Ir ši valdžia nuo pat pirmų dienų imasi spręsti atvirų duomenų klausimą. Klausimą, kuris ilgą laiko buvo kaip tabu. Gerai pamenu, kaip prieš porą metų teko bendrauti su savivaldybės ir “Vilniaus plano” darbuotojais dėl bendradarbiavimo su OSM bendruomene. Tie susitikimai nebuvo tokia jau paprasti, o rezultato pasiekti nepavyko. Savivaldybės duomenys, jei ir buvo publikuojami, tai tik labai atkaklių asmenų dėka. Šiandien situacija keičiasi kardinaliai.

Nežinau ar buvo specialiai tam kviestas, ar kažkaip išrinktas, bet atvirų duomenų klausimo ėmėsi spręsti portalo freedata.lt įkūrėjas Povilas Poderskis. Netrukus Povilas pradėjo dalintis soc. tinkluose ir opendata.lt portale savo įspūdžiais iš savivaldybės. Dar po kurio laiko Vilniaus susikūrė savo github.com paskyrą. WOW! Čia tai bent šuolis – nuo visiško tabu iki pačios populiariausios atviro kodo platformos.

Ir nuo pat pirmos dienos github.com/vilnius atsirado tokių duomenų, kaip reklamos plotai, darželinų sąrašai, žemės nuomos sutartys, mažos vertės pirkimai ir net spausdintuvų naudojimas pačioje savivaldybėje. Yra ir geografinių duomenų – 2015 metų bendrasis planas. Tiesa, duomenų rinkinys skurdokas, bet iniciatyva puiki.

Ir tai dar ne viskas. Povilas iš tiesų pasistengė ir per tokį trumpą laiką paleido savivaldybės atvirų geografinių duomenų portalą! Pagaliau atsirado pilnavertis daiktas, su paieška ir duomenų peržiūra tiek žemėlapyje, tiek duomenų lentelėse. Pačių duomenų dar nedaug, reikia turėti omeny, kad tai tik pradžia (tikiuosi), bet iniciatyva puiki, tikrai 🙂

Ir tai dar ne viskas 🙂 Pasirodo, greitu metu atsiras dar vienas dviračių žemėlapis bikes.vilnius.lt. Kolkas šis puslapis neveikia ir sunku pasakyti, kuo jis bus geresnis už eilę kitų dviračių žemėlapių. Neaišku, ar bus galimybė panaudoti duomenis, kaip jie atrodys lyginant su OSM.

Taipogi Povilui pavyko atrasti dar vieną savivaldybės iniciatyvą. Šį kart tai kapinių žemėlapis cemety.lt. Sistema leidžia peržiūrėti kapų poligonus kapinių teritorijoje, vykdyti paiešką pagal vardą arba gimimo/mirties metus. Žemėlapio bazinis sluoksnis – standartinis OSM. Viskas būtų gerai, bet yra tik vienos kapinės ir kažin ar atsiras daugiau.

Naujienų daug ir paminėjau ne visas. Plačiau iš paties Povilo galima pasiskaityti pinigų kartoje. Nauji vėjai savivaldybėje pradėjo daug gerų iniciatyvų. Atvirų duomenų srityje, vos per porą mėnesių buvo padaryta daugiau, nei per pastaruosius 5 metus. Jei taip ir toliau, tai po metų-kitų Vilnius taps pavyzdine savivaldybe. Belieka palinkėti, kad šios iniciatyvos neišblėstų, o naujasis meras su komanda ir toliau taip ryžtingai imtųsi reikalingų darbų.

Share