Duomenų pildymas naudojant Street Complete

Atviro žemėlapio redagavimas nebūtinai turi būti sudėtingas. Yra programėlių, kurios leidžia labai paprastai pildyti trūkstamus duomenis. Viena tokių – StreetComplete.

Su šia programėle galite papildyti trūkstamus duomenis: darbo laiką, kelių dangą, namų aukštį bei stogo formą ir pan. Jums absoliučiai nieko nereikės žinoti apie OpenStreetMap žymas. Visa informacija bus pateikta labai aiškiai, yra net vertimas į lietuvių kalbą.

Jūsų įvesti duomenys matysis internetiniuose žemėlapiuose (pavyzdžiui lankytinų vietų žemėlapyje), išmaniųjų telefonų programėlėse, Garmin įrenginiams skirtuose žemėlapiuose ir t.t. ir pan.

Autorizacija

Pakeitimai bus siunčiami tiesiai į OpenStreetMap duomenų bazę (be trečiųjų šalių patvirtinimo), todėl prieš dirbant jums reikia nurodyti savo OSM paskyrą. Tą padaryti galite nuėję į Nustatymų meniu:

ir čia parinkę „Autorizuoti prieigą prie OSM“.

Jums reikės nurodyti savo OSM naudotojo vardą ir slaptažodį. Vieną kartą sutvarkius prieigą, daugiau šito daryti nebereikės.

Duomenų pildymas

Programėlės mintis yra duoti jums „užduotis“ pildyti trūkstamą informaciją apie greta jūsų esančius objektus. Taigi ji labiausiai tinka jums esant lauke, vaikštant po miestą ar pan. Kai jūsų telefone įjungtas vietovės aptikimas (įjungtas GPS), programėlė automatiškai atsisiunčia užduotis (informaciją apie objektus su trūkstama informacija) ir rodo jums žymeklius žemėlapyje. Pagal žymeklių piktogramas galite suprasti, kokios informacijos trūksta (darbo laiko, dangos ar pan.). Spustelėję žymeklį, gausite konkretesnį klausimą ir galėsite įvesti atsakymą. Suvedę vieną ar daugiau atsakymų nustatymų meniu parinkite punktą „Nusiųsti atsakymus“ – jūsų pakeitimai nukeliaus į OpenStreetMap duomenų bazę.

Štai pavyzdys, kaip įvedama trūkstama vaistinės darbo laiko informacija ir tada atsakymai nusiunčiami į OSM:

Viskas. Kaip matote veikimas labai paprastas. Darbo laiko, gatvių pavadinimų ir dangos papildymai tikrai labai naudingi. Kiti pakeitimai (kurių pastoviai daugėja), tokie kaip pastatų aukščiai, stogų formos, dviračių stovų kiekis ir pan. gal mažiau naudingi (nes beveik niekas tokios informacijos nenaudoja), bet vis tiek suteikia puikią progą pasivaikščioti ir parankioti žvaigždutes už atliktas užduotis! Svarbiausia nesistenkite užpildyti visko, ko jūsų prašo. Pildykite tik tai, ką tiksliai žinote (idealiu atveju – ką aplankėte ir patikrinote vietoje). Pabandykite!

Gauti iš Google Play

Share

Spalvinimo žemėlapio kūrimas (video)

Prieš kiek daugiau nei metus rašiau apie spalvinimo žemėlapių kūrimą naudojant Atvirojo žemėlapio duomenis ir atviro kodo programinę įrangą QGIS. Po kiek laiko komentaruose atsirado prašymas įdėti papildomą spalvinimo žemėlapį. Na nėra sunku jį sukurti, tai įdėjau. Bet tuo pačiu pagalvojau, kad gi užtrunka tai kelias minutes. Visa programinė įranga ir duomenys nemokami ir tikrai nereikalauja kažkokių ypatingai sudėtingų technologinių žinių. Tai ta proga sugalvojau pabandyti sukurti vaizdo medžiagą, kaip kuriamas toks spalvinimo žemėlapis. Tai panaudojęs kdenlive video apdorojimo programą ir https://liepa.rastija.lt/Ieškotuvas/Teksto-sintezatorius lietuviško balso sintezatorių sukūriau žemiau pateikiamą pirmą blyną.
Laukiu komentarų, pastabų, pasiūlymų. Per daug nemuškite, visgi pirmas bandymas 🙂

Share

Įvadas į JOSM

Yra daug būdų, kaip galima keisti duomenis Open Street Map vektorinių duomenų bazėje. Populiariausias – naudoti kurį nors iš OSM redaktorių. Dažniausiai pasirenkamas kuris nors iš naršyklių redaktorių (t.y. redaktorius, kuris pasileidžia naryklėje, kurio nereikia įdiegti). Anksčiau tai būdavo Potlatch, dabar – iD redaktorius. Toks pasirinkimas kaip ir aiškus: nereikia per daug galvoti, tiesiog OSM pagrindinėje svetainėje spaudi „Keisti“, įvedi pakeitimus ir viskas.

Taigi naršyklės redaktoriaus naudojimo pats didžiausias pliusas – paprastumas. Deja naršyklės redaktoriai turi ir savo minusų:

  • nepilnai veikia arba apskritai nėra įvedamų duomenų tikrinimo (funkcionalumas, kai redaktorius, prieš įrašant duomenis, patikrina pakeitimus ir praneša apie galimas klaidas)
  • nėra keitimo konfliktų sprendimo galimybės (turima omeny situacija, kai tą patį objektą vienu metu keičia keli redaguotojai)
  • kai kurie objektai rodomi nepilnai arba visai nerodomi (dėl to, padarius paprastus pakeitimus, sugadinami sudėtingesni objektai)
  • Viso redagavimo metu reikia būti prisijungus prie interneto (t.y. nėra taip vadinamo „off-line“ režimo)
  • Naršyklių redaktoriai yra žymiai lėtesni (ypač jei keičiate didesnius plotus ir/arba didesnius duomenų kiekius)

Šios problemos nėra labai svarbios, jei atliekami nedideli pakeitimai: įvedamos lankytinos vietos, gatvės pavadinimas ar stovyklavietė. Bet jei redaguojama daugiau, naršyklių redaktoriai tampa problematiškais arba patiems redaguotojams, arba tiems, kas vėliau turi taisyti likusias klaidas.

Paklausus, kodėl žmonės nenaudoja nenaršyklinių redaktorių, dažniausiai gaunamas atsakymas: „Nesuprantu, kaip jais naudotis“. Taigi pabandykime pažiūrėti, kaip naudoti populiariausią OSM nenaršyklinį redaktorių – JOSM (Java OSM editor). Šis įrašas nėra skirtas visiškai su OSM nesusipažinusiems, jis skiriamas tiems, kas jau redagavo su Potlatch ir/ar iD ir norėtų išbandyti JOSM. Taigi papasakosiu tik pagrindinius aspektus ir skirtumus nuo naršyklių redaktorių. Bendras redagavimo procesas yra toks:

  • Duomenų atsisiuntimas
  • Ortofoto įjungimas
  • Objektų keitimas
  • Žymų keitimas
  • Pakeitimų įrašymas

Duomenų atsisiuntimas

Paleidus JOSM gauname gan tuščią vaizdą:

JOSM pradžia

Jei iD/Potlatch redaktoriuose iš karto rodomi duomenys vietovės, kurią žiūrėjote žemėlapyje, ir paslinkus vaizdą į šoną automatiškai atsiunčiami nauji duomenys, JOSM reikia konkrečiai nurodyti, kurios vietos duomenis norite redaguoti (toks veikimas būtinas, jei norite keisti bent kiek didesnio ploto duomenis). Taigi, visų pirmą nurodykite, kurios srities duomenis keisite. Tam spauskite mygtuką „Download map data from OSM server“ JOSM mygtukas „atsisiųsti“. Atsidariusiame dialoge žemėlapyje nurodykite pageidaujamą sritį. Žemėlapį galite didinti/mažinti pelės ratuku, paslinkti į šonus – laikydami dešinį pelės mygtuką, na ir, laikydami kairį pelės mygtuką, galite pažymėti pageidaujamą stačiakampę sritį (beje, toks pat žemėlapio valdymas veiks ir atsiųstų duomenų srityje):

Ploto parinkimas

Nesirinkite didelės srities, ypač jei redaguojate mieste, kur ir taip labai didelė duomenų koncentracija. Kuo mažiau duomenų – tuo greičiau veiks redaktorius. Jei bandysite pasirinkti per didelį plotą – OSM serveris atsisakys duoti jums duomenis, tokiu atveju parinkite mažesnę sritį. Pasirinkę, spauskite mygtuką „Download“.

JOSM susisieks su OSM duombaze, atsisiųs duomenis ir juos parodys redaktoriuje:

Atsisiųsti duomenis

Taigi, centrinėje JOSM dalyje matote atsiųstus duomenis. Plotas, kurio duomenų nesate atsisiuntę, JOSM rodomas užbrūkšniuotas (pažymėtas raudonai šioje iliustracijoje):

JOSM dalys

Jei norėsite daryti pakeitimus už jau atsisiųsto ploto ribų – reikės tiesiog atsisiųsti papildomus duomenis (jei pamiršite atsisiųsti papildomus duomenis, JOSM jums apie tai primins).

Ortofoto įjungimas

Vienas pagrindinių skirtumų nuo naršyklinių redaktorių (kuris dažnai gąsdina žymėtojus) yra tas, kad JOSM „automatiškai“ neįjungia ortofoto fono. Visgi fonas padeda lengviau orientuotis, dėl ko pakeitimus daryti būna „ramiau“.

Norėdami įjungti ortofoto, tiesiog pasinaudokite meniu „Imagery“, kuriame rasite ir Lietuvoje naudojamą „ORT10LT (Lithuania)“. Jį pasirinkus vaizdas bus daug aiškesnis:

JOSM su Ortofoto

P.S. Plačiau apie Lietuvos ortofoto buvo rašyta anksčiau.

Objektų keitimas

Naujų objektų braižymas vyksta parinkus taškų braižymo įrankį (ieškokite įrankinėje, kairėje JOSM pusėje): Taškų braižymo įrankis. Naudodami šį vieną įrankį, galite kurti tiek taškus, tiek kelius, tiek plotus:

  • taškas – du kartus spragtelėkite pele norimoje vietoje
  • kelias – vieną kartą spragtelėkite pele kelio pradžioje ir tada „spragsėkite“ naujus taškus, kol nubraižysite visą kelią. Paskutinį tašką spragtelėkite du kartus.
  • plotas – brėžiamas analogiškai keliui, tiesiog paskutinis taškas turi būti lygus pirmam taškui (taigi „apėję“ visą plotą spragtelėkite ant pirmojo taško, nuo kurio pradėjote).

Su JOSM galite perkelti plotus, kelius, taškus, pridėti naujus taškus keliuose, sulieti kelis taškus į vieną bei iš vieno taško padaryti kelis ir t.t. ir pan. Redagavimo funkcijų yra labai daug ir dar daugiau galima gauti įsidiegus norimus priedus. Tikiu, kad šitą išsiaiškinsite patys (arba kada nors kas nors parašys kitą įrašą apie tai).

Žymų keitimas

Kita svarbi dalis yra skydeliai (aukščiau pateiktoje atsiųstų duomenų iliustracijoje jie apibrėžti mėlynai). Skydeliai rodo įvairią informaciją:

  • Rodomus sluoksnius (duomenys, gpx pėdsakai, ortofoto ir pan.)
  • Parinkto objekto žymas
  • Parinkto objekto autorius
  • Aptiktas klaidas
  • ir t.t.

Skydelių yra daug. Papildomų skydelių atsiranda įdiegus JOSM priedus ir pan. Norimus skydelius įjungti bei išjungti nenorimus galite per meniu „Windows“.

Tikriausiai svarbiausias skydelis yra žymų skydelis:

Žymų skydelis

Pažymėję objektą (ar kelis objektus), šiame skydelyje matysite objekto žymas. Galėsite pridėti naujas žymas, keisti ar naikinti esamas (spausdami atitinkamus skydelio mygtukus: „Add“, „Edit“, „Delete“).

Pakeitimų įrašymas

Galiausiai, baigę visus norimus pakeitimus, nusiųskite (įrašykite) duomenis į OSM duombazę. Tam naudokite mygtuką „Upload all changes…“ Mygtukas „Įrašyti“.

Atsidariusiame įrašymo dialoge matysite, kiek objektų sukūrėte, pakeitėte ar panaikinote. Ten įrašykite savo pakeitimo komentarą bei šaltinį, kuriuo naudojotės:

Įrašymo dialogas.

Štai ir viskas! Bendras procesas, kaip matote, panašus į naršyklinių redaktorių procesą. Tik su JOSM jūs turite kur kas platesnes galimybes, apie kurias pakalbėsime kituose įrašuose, o kol kas – padarykite savo pirmą OSM keitimą su JOSM (pavyzdžiui, nupaišykite namą kur nors užmiestyje 🙂 )!

Share

Žemėlapio spausdinimas naudojant QGIS

Viename iš ankstesnių įrašų rašiau, kaip galima Open Street Map duomenis įsikelti į QGIS programą. Šiame įraše papasakosiu, kaip įkeltus duomenis galima paruošti spausdinimui – t.y. kaip sukurti savo popierinį žemėlapį.

Taigi po to, kai duomenis įsikėlėte į QGIS ir juos apipavidalinote taip, kaip jums patinka: parinkote spalvas, simbolius, savybes ir pan. Jums reikia sukurti taip vadinamą „Spausdinimo kūrėją“ (Projektas->Naujas Spausdinimo Kūrėjas)

sukurti_spausdinimo_kureja

Šiame lange galite nurodyti spausdinimo kūrėjo pavadinimą, o galite ir nieko nenurodyti, tokiu atveju QGIS pats suteiks unikalų pavadinimą, pavyzdžiui „Kūrėjas 3“:

spausdinimo_kurejas

Pradedame nuo tuščio lapo. Dešinėje spausdinimo kūrėjo lango dalyje rodomos parinkto elemento savybės. Kortelėje „Kūrimas“ jūs galite nurodyti bendras spausdinamo lapo savybes: dydį, orientaciją, puslapių skaičių ir pan.

Pagrindinis dalykas, kuris bus spausdinamas, tikėtina yra žemėlapis. Taigi spauskite mygtuką mygtukas_prideti_zemelapi „Pridėti naują žemėlapį“, ir lape pelės žymekliu nubrėžkite vietą, kur turi būti įkeltas žemėlapis. Pagal nutylėjimą bus pridėta ta pati žemėlapio vieta, kuri buvo matoma pagrindiniame QGIS lange, prieš atidarant spausdinimo kūrėją. Jei norite rodyti kitą vietą, įveskite norimas koordinates žemėlapio elementų savybių kortelėje.

Šis žemėlapis – tai pirmas jūsų pridėtas elementas. Visus pridėtus elementus galima pažymėti, perkelti į kitą vietą, pakeisti jų dydį, savybes ar panaikinti. Pažymėto elemento savybės rodomos spausdinimo kūrėjo dešinėje pusėje, kortelėje „Elemento savybės“. Savybių sąrašas priklausys nuo to, koks elementas yra pažymėtas. Taigi jei pažymėjote žemėlapį – galėsite parinkti apimtį, mastelį, jei parinkote sutartinių ženklų elementą – galėsite nustatyti sutartinius ženklus, paaiškinimo teksto savybes ir pan.

Pridėkime dar vieną svarbų žemėlapio elementą – sutartinius ženklus (legendą). Spauskime mygtuką mygtukas_sutartiniai_zenklai „Pridėti naujus sutartinius ženklus“. Tada pele nurodykite vietą, kur turi būti įdėti sutartiniai ženklai:

sutartiniai_zenklai

Kaip matote, QGIS automatiškai užpildė sutartinių ženklų bloką, naudojant jūsų projekto informaciją. T.y. sutartiniai ženklai užpildyti pagal jūsų turimus sluoksnius ir jų vaizdavimo savybes. Jei kažkokia informacija jums nereikalinga, netiksli ar šiaip norite patobulinti sutartinių ženklų bloką – žvilgterkite į elemento savybes, ten galite nurodyti daugybę parametrų bei keisti elementų sąrašą, tvarką ir pan.

sutartiniu_zenklu_savybes

Tokiu pačiu būdu galite pridėti ir kitus spausdinamo žemėlapio elementus: mastelio juostą, etiketes, geometrines figūras, piešinius ar html tekstą.

Primenu, kad žemėlapio turinio (rodomų geografinių objektų) savybės nurodomos sluoksnių informacijoje, t.y. pagrindiniame QGIS lange.

Sudėlioję reikiamus elementus, spauskite mygtuką „Spausdinti“, kad atspausdintumėte sukurtą žemėlapį. Jei norite žemėlapį nusiųsti draugui ar patalpinti savo svetainėje – rezultatą galite įrašyti kaip piešinį, pdf ar svg failą.

Share

Lankytinų vietų informacijos įvedimas

Šiame skyriuje parašysiu apie tai, kaip galima įvesti (arba atnaujinti) informaciją apie lankytinas vietas, t.y. muziejus, kavines, mokyklas ar pan. Kas jau kas, o lankytinų vietų įvedimas yra labai paprastas. Atviram žemėlapiui lankytinų vietų labiausiai trūksta, nes be vietinių žinių labai sunku stebėti kavinių ar parduotuvių atsiradimą, o dar sunkiau – išnykimą. Bet apie viską iš eilės…

Lankytinų vietų žymėjimo būdai

Lankytinas vietas atvirame žemėlapyje galima žymėti dviem būdais: kaip tašką arba kaip plotą.

Žymėjimas tašku

Galima esamame (anksčiau nupaišytame) pastate padėti vieną tašką, pažymintį, tarkime, kavinę dideliame pastate. Tai paprasčiausias žymėjimo būdas, nes nereikia paišyti pastato geometrijos (formos). Paprastai lankytinos vietos taškais žymimos tada, kai žymimas objektas neužima viso pastato. Pavyzdžiui jei yra didelis gyvenamasis daugiabutis ir viename jo krašte yra kirpykla, tai kirpyklą žymėsime ne ant pastato, o kaip tašką tame pastate, nes visas pastatas juk nėra kirpykla.

Žymint lankytiną vietą tašku reikia patikrinti, ar jūsų įvedama informacija dar nėra pažymėta ant pastato (nes tokiu atveju įvedus tą pačią informaciją dar ir kaip tašką, turėtume dubliuotą informaciją, o tai jau žymėjimo klaida).

Žymėjimas plotu

Galima visą pastatą pažymėti kaip lankytiną vietą. Pavyzdžiui, degalinės paprastai būna atskiri pastatai. Tokiu atveju degalinės žymas dėsime ne kaip atskirą tašką, o kaip plotą – pastatą.

Visgi, jei tame pačiame pastate yra daug lankytinų vietų ir negalima išskirti vienos – pagrindinės – reikėtų pagalvoti apie žymėjimą tašku.

Jei neapsisprendžiate, kuriuo būdu pažymėti lankytiną vietą, nes abu variantai tinka, – rinkitės žymėjimą plotu – tai daugiau informacijos duodantis (t.y. naudingesnis) variantas.

Informacijos OSM keitimas

Taigi, prisiregistravę prie atviro žemėlapio, galite įvesti (ar papildyti) lankytinų vietų informaciją. Norėdami tą padaryti, žemėlapyje susiraskite vietą, kurioje yra įvedamas objektas. Pasistenkite maksimaliai priartinti vaizdą, kad įjungus redagavimo režimą nepasimestumėte tarp daugybės rodomų geoobjektų. Tada iš meniu „Keisti“ parinkite redaktorių „iD“:

keisti_su_id

Redaktoriuje bus įkelti jūsų parinkto ploto objektai. Taškiniai objektai rodomi kaip lašeliai ir prie jų rodoma tik viena funkcija – „naikinti“:

pazymetas_taskas

Šioje iliustracijoje matote taškais pažymėtus Čili kaimą, knygyną ir banko skyrius.

Objektai gali būti pažymėti ir kaip pastatai, pavyzdžiui ši benzino kolonėlė:

pazymetas_pastatas

Šiuo atveju išskirtas ne taškas, o visas pastatas ir galimų funkcijų jau daugiau nei viena.

Lankytinos vietos įvedimas

Visų pirmą jums reikia pasirinkti esamą objektą (tašką ar plotą) arba sukurkti naują (jei žymimo objekto dar nėra). Taigi spauskite mygtuką „taškas“ arba „plotas“ ir pele nurodykite objekto vietą.

Dabar jums reikia nurodyti objekto savybes. T.y. reikia pasakyti, ką čia pažymėjote? Biblioteką, restoraną ar viešąjį tualetą? Šios savybės nurodomos redaktoriaus kairėje pusėje:

geoobjekto_savybes

Kaip matote, išsirinkę lankytino objekto tipą, gausite galimybę įvesti objekto pavadinimą ir papildomas savybes. Kai kurios savybės yra taikomos visiems objektams, pavyzdžiui adresą turės visi objektai miestuose, o štai patiekiamo valgio tipą (vietinis, pica, jūrų ir pan.) turės tik restoranai. Kokią papildomą informaciją galima įvesti apie parinktą objekto tipą jums parodys redaktorius.

Norint įvesti kai kurią papildomą informaciją, tokią kaip svetainę ar wikipedijos straipsnio nuorodą, galite pasinaudoti vienu iš po savybės esamų mygtukų, kurių pagalba pridėsite papildomus laukus. Štai pavyzdys, kaip pridedamas svetainės laukas:

geoobjekto_savybes_su_svetaine

Įvedę visą turimą informaciją (būtinai įveskite pavadinimą, ir, jei žinote, adresą) spauskite mygtuką „Išsaugoti“:

mygtukas_issaugoti

Pakeitimo komentare įrašykite, ką keičiate ir iš kur gavote informaciją, pavyzdžiui „Nauja Špunka Džiuginėnuose. Vietinės žinios“. Viskas! Informacija jau atvirame žemėlapyje.

Lankytinų vietų naikinimas

Informacijos aktualumo palaikymui nemažiau svarbu yra ir naikinti jau nebeegzistuojančias lankytinas vietas. Taigi jei žinote, kad kažkoks restoranas užsidarė visiems laikams, atverkite žemėlapį, pažymėkite dingusį restoraną (jei jis pažymėtas kaip taškas) ir spauskite šiukšlių dėžės mygtuką (ištrinti). Jei lankytina vieta buvo pažymėta ant pastato, tada pastatą palikite, o tiesiog panaikinkite lankytinos vietos žymas; paprastai tai bus vietos tipas, pavadinimas, svetainės adresas ir pan. Pastato ir/ar adreso žymas palikite, nes tai lieka, net ir dingus kavinei ar aludei:

savybiu_naikinimas

Share