Upių orientyrų taškų generalizacija

Taškiniams žemėlapių objektams generalizacija reikalinga lygiai taip pat, kaip ir kitų tipų objektams, nes smulkesniuose masteliuose jiems irgi pritrūksta vietos. Dažniausiai (populiariausiuose internetiniuose žemėlapiuose) taškų generalizacijoje apsiribojama pačiu primityviausiu keliu – taškai klasifikuojami, klasėms suteikiamas prioritetas ir tada žemesnio prioriteto taškai tiesiog nebraižomi, jei vietą jau užėmė aukštesnio prioriteto taškas. Jei yra keli to paties prioriteto taškai, „kovojantys“ dėl tos pačios vietos žemėlapyje – rezultatas dar prastesnis – lemia atsitiktinumas.

Toks sprendimas, akivaizdžiai nėra idealus. Yra daug taškų generalizavimo variantų: pastumiant, agreguojant ar kombinuojant simbolius. Šiame straipsnyje bus aprašomas tik vienas iš variantų, parinktas Lietuvos upių žemėlapio orientyrų taškų generalizavimui.

Taigi turime situaciją, kad upių orientyrų taškai kartais būna arti vienas kito ir tada arba vienas iš jų dingsta, arba taškai dengia vienas kitą:

Persidengiantys simboliai

Aukščiau pateiktame paveikslėlyje tilto simbolis „užlipo“ ant įkėlimo/iškėlimo vietos simbolio. Abu simboliai yra lygiai taip pat svarbūs – negalima nei vieno iš jų atsisakyti. Reikia simbolius šiek tiek pastumti į šonus, kad žemėlapyje jie tilptų abu.

Upių žemėlapio skaitytojui svarbi ir simbolių rikiuotė. Konkrečiai šiuo atveju svarbu žinoti, kad baidarių įkėlimo/iškėlimo vieta yra tilto, o ne prieš jį. Todėl renkamės variantą kurti kombinuotą simbolį (susidedantį iš visų arti vienas kito esančių simbolių) juos rikiuojant skaitymo tvarka – t.y. kairėje esantis simbolis plaukiant (žemyn upe) bus sutiktas anksčiau nei dešinėje esantys simbolis. Taigi gauname tokį vaizdą:

Generalizuoti upių orientyrų taškai

Įdėmesnis skaitytojas pastebės, kad konkrečiai šiuo atveju – kai plaukiama realiai į Vakarus (iš dešinės į kairę) – skaitymo tvarka sudėlioti simboliai geografiškai išsidėsto atvirkščiai realioms pozicijoms. Visgi reikia suprasti, kad kitos upės tekės iš kairės į dešinę, o dar kitos aukštyn, žemyn ar įstrižai, taigi prisirišimas prie realių geografinių pozicijų tada pridėtų daugiau neaiškumo ir spėliojimo. Dar vienas niuansas – pagrindinis šių kombinuotų simbolių panaudojimas yra internetiniame žemėlapyje, kur naudotojas vaizdą gali pasukti kaip tik nori, simbolius kaitalioti priklausomai nuo žemėlapio pasukimo būtų gerokai sudėtingiau.

Taškų generalizacijos veikimą gyvai galite pažiūrėti Lietuvos upių žemėlapyje: https://upes.openmap.lt/#14/54.43827/25.3211

Share

Street complete

Street complete – tai paprastas būdas prisidėti prie OpenStreetMap pildymo, per daug nesigilinant į redagavimo subtilybes, milijonus žymų kombinacijų ir pan. Apie Street complete jau buvo rašyta anksčiau.

Per tuos kelis Street complete naudojimo metus tiek kalbant su žmonėmis, naudojančiais Street complete, tiek ir žiūrint, kokie pakeitimai daromi naudojant šią programėlę, pastebiu, kad arba nepastebimas, arba ignoruojamas, vienas svarbus Street complete niuansas – nustatymų meniu esantis punktas „Užduočių parinkimas“. Kas tai ir kodėl tai svarbu?

Street complete sprendžiame daug paprastų ir viena nuo kitos nepriklausančių užduočių, pvz. pildome pastato arba greičio informaciją, suoliuko savybes ar kavinės darbo laiką. Street complete leidžia įjungti arba išjungti konkrečias užduotis, taip pat pakeisti jų prioritetą (kol neišsprendžiamos aukštesnio prioriteto užduotys, Street complete nerodo kitų užduočių).

Kodėl kai kurias užduotis apsimoka išjungti? Jeigu Street complete OpenStreetMap duomenis pildote ne tiesiog iš neturėjimo ką veikti, o realiai norite pridėti naudingos informacijos, tai galima pagalvoti, kuri informacija realiai bus naudinga, t.y. kokią informaciją bus galima panaudoti žemėlapiuose ar skaičiavimuose? Tarkim „Kokia šio elektros stulpo medžiaga?“ arba „Ar šis suoliukas turi atlošą“ – ar žinote žemėlapį, kuriame būtų naudojama tokia informacija? Net jei žinote, ar toks žemėlapis jums svarbus? Jei ne – išjunkite ar bent jau nutempkite tokias užduotis į pačią apačią, kad Street complete anksčiau siūlytų jums papildyti kitą, galbūt naudingesnę informaciją.

Kokia informacija yra naudinga? Tai labai subjektyvu, bet jei norime pridėti informacijos Lietuvoje (openmap.lt) kuriamiems žemėlapiams, tai mano asmenine nuomone (jūs galite turėti kitą nuomonę:-) naudingos tokios užduotys:

  • Vietos pavadinimas ir darbo laikas – labai naudinga informacija ieškantiems informacijos apie restoraną, muziejų ar kavinę. Pavadinimas yra pati svarbiausia informacija, kuri leidžia kitiems žymėtojams ieškoti internete daugiau informacijos apie lankytiną vietą. Mobilios programėlės (tarkim OsmAnd) ieškant artimiausių vietų gali net spalva pažymėti vietas, kurios paieškos vykdymo metu dirba/nedirba – tam reikia, kad būtų įrašytas darbo laikas.
  • Kelio danga – dažnai dangos negalima tiksliai įžiūrėti ortofotografijoje, o informacija svarbi tiek mašina, tiek ir dviračiu ar net pėsčiomis keliaujantiems.
  • Pastato aukštis ir stogo forma – ši informacija leidžia nesunkiai kurti trimačius žemėlapius, kurie kai kuriais atvejais leidžia lengviau orientuotis vietovėje.
  • Viešojo transporto stotelių pavadinimai – dar vienas dalykas, kuris nesimato ortofotografijoje, o labai naudingas planuojant kelionę viešuoju transportu.

Ir beje, Street complete turi puikią galimybę palikti pastabą su nuotrauka! Tokia informacija tikrai pravers kitiems, jei jūs nežinote, kaip tiksliai pažymėti.

Share

Greičio ribojimų žemėlapis

Važiuodami pastoviai turime stebėti ir laikytis greičio ribojimo ženklų nurodymų. Šie saugumą keliuose didinantys greičio ribojimai įtakoja mūsų maršruto įveikimo greitį ir dėmesingumą. Bet kartais norisi apie greičio apribojimus kelyje sužinoti vizualiai, dar nenuvažiavus į konkrečią vietą. Ženklą mes važiuodami tikriausiai pamatysime, bet žinant iš anksto, būtų daug paprasčiau laikytis saugumo reikalavimų. Tam ir skirtas naujai sukurtas Lietuvos greičio ribojimų žemėlapis:

Greičio ribojimų žemėlapis: https://speed.openmap.lt/

Kiekviena kelio atkarpa nuspalvinta atsižvelgiant į maksimalų leidžiamą greitį. Spalvos kinta nuo tamsiai raudonos, kur greitis ribojamas 20km/h, vidutiniuose – 90km/h ribojimuose – rasite gelsvą spalvą, o maksimaliam greičiui pakilus iki 130km/h – jau bus spalvinama violetine spalva:

Maksimalaus greičio spalvinimas nuo raudono 20km/h iki violetinio 130km/h

Šie duomenys naudingi ne tik pažiūrėjimui, bet ir tiksliau planuojant maršruto įveikimo laiką ar įspėjant apie tai, kad viršijate maksimalų leistiną greitį važiuojant (jei naudojate mobiliąją programėlę OsmAnd).

Žinoma dar trūksta nemažai duomenų, yra ir klaidų. Tikėkimės, kad apribojimų vizualizacija padės ne tik rasti bei pataisyti klaidas, bet ir papildyti trūkstamas žymas:

  • maxspeed – maksimalus leidžiamas greitis kilometrais per valandą, skaitinė reikšmė be vienetų „kmh“ ar pan. Taigi tinkamos reikšmės gali būti: „90“, „130“. Pildyti reikia ir gyvenvietėse esančius apribojimus „50“, nes iš esamų duomenų nėra įmanoma nustatyti, kur greičio apribojimas kinta nuo 90km/h iki 50km/h.
  • maxspeed:forward ir maxspeed:backward – greičio ribojimai skirtingomis kryptimis (pagal vektoriaus kryptį), naudojama tada, kai greičio apribojimai skirtingomis kryptimis skiriasi.

Atkreipiu dėmesį, kad maxspeed žymoje įrašomas maksimalus leidžiamas greitis pagal KET, o ne realus maksimalus greitis, rekomenduojamas maksimalus greitis, pageidaujamas greitis ar dar koks nors subjektyviai įvertintas greitis.

Greičio ribojimų žemėlapis: https://speed.openmap.lt/

Važiuokite saugiai!

Share

Upių žemėlapis

Kadangi vasara beveik įpusėjo, tai norisi greičiau pristatyti naują – Lietuvos upių (baidarių) žemėlapį. Labai daug detalių dar reikalauja dėmesio, bet pagrindinius dalykus jau galima naudoti, todėl nesinori toliau laikyti šio žemėlapio užantyje.

Žemėlapis skirtas planuojantiems baidarių žygį (nors galite naudojant ir plaukimo metu). Jis padės jums ne tik geriau susiorientuoti, kur jūs plauksite (tai galite padaryti ir su kitais žemėlapiais), bet ir suteiks specifinės plaukimo informacijos. Pavyzdžiui galėsite iš anksto susipažinti su plaukimo orientyrais. Baidarių įkėlimo iškėlimo vietos padės nuspręsti, nuo kur iki kur norėtumėte plaukti, kur praplauksite po tiltu, o kur reikia būti atsargiems ar persinešti baidarę šalia užtvankos. Taipogi galėsite paskaičiuoti apytikslį plaukimo laiką.

Upių žemėlapis pateikia orientacinę informaciją ir negarantuoja, kad ji nėra pasenusi ar neteisinga. Prieš plaukdami upe privalote susipažinti su saugumo informacija, kurią jums suteiks plaukimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai.

Žemėlapį rasite čia: https://upes.openmap.lt

Lietuvos upių žemėlapis

Šioje pirmoje iliustracijoje matosi du orientyrai: ryškiausiai matosi tiltas, už kurio yra užtvanka ir baidarių įkėlimo/iškėlimo vieta. Šiek tiek aukščiau upe yra kitas orientyras – įteka upė/upeliukas (vieta žemėlapyje, kur pažymėtas kilometražas „37.5“.

Kilometražas skaičiuojamas nuo upės žemupio, t.y. vietos, kur upė įteka į kitą upę. Kilometražo pagalba galite „rankiniu“ būdu paskaičiuoti atstumą.

Kliūtys

Žemėlapyje galima matyti tris skirtingų kliūčių žymėjimus.

1. Užtvankos. Tai pavojingiausia iš kliūčių. Žymima juoda stora linija (arba keliu, kuris eina užtvankos viršumi) su dantukais užtvankos žemutinėje pusėje.

2. Nuopila. Nuopila bendrojoje šnekoje kartais irgi vadinama užtvanka, bet jos skirtumas nuo tikros užtvankos yra tas, kad užtvankos viršutiniu kraštu vanduo neprateka, o nuopilos – prateka. Angliškai ši kliūtis dar vadinama submerged dam – panardinta užtvanka arba weir.

3. Slenkstis. Lietuvoje dažniausiai tai – buvusios užtvankos, kurių vietoje dabar yra krūvos daugiau ar mažiau išsklaidytų akmenų.

Maršrutas

Nurodę plaukimo pradžios ir pabaigos taškus gausite informaciją apie plaukimą – orientyrus ir apytikslį plaukimo laiką:

Maršrutizavimas upėmis

Plaukimo laikas yra labai apytikslis, nes tai labai individualus dalykas. Baidarininkai profesionalai gali nuplaukti ir 10km/h, kai mėgėjai vingiuotoje upėje su užvartomis gali neviršyti ir 2km/h greičio. Dabar greitis skaičiuojamas taip: greitis upėse – 3km/h, greitis upeliuose – 2km/h, greitis tvenkiniuose ar ežeruose (kur stovintis vanduo) – 1km/h, priplaukus užtvanką pridedamos 20 minučių persinešimui.

Plaukimo laiko skaičiavimą dar reikia tobulinti, bet tam reikia daug laiko, bandymų ir skaičiavimų, todėl greitai padaryti nepavyks, bet kažkada tikrai bus.

Keletas minčių ateičiai: iš valstybinių institucijų galima gauti informaciją apie upių debitą (pratekančio vandens kiekį) įvairiuose taškuose. Kol kas dar svarstoma, kaip tokią informaciją panaudoti. Tiesiai debitą naudoti greičio matavimuose nesinori, nes plaukimus planuojame iš anksto (paprastai net prieš mėnesį), o debitas gali keistis gan greitai. Kitavertus galima būtų skaičiuoti debito vidurkį ir pagal tai skaičiuoti upės plaukimo greitį. Vienos upės turi daugiau užvartų, kitos – mažiau, vienos tiesesnės, kitos – vingiuotesnės. Tai irgi stipriai įtakoja plaukimo greitį.

Šaltiniai

Suvedant upių orientyrų informaciją ir skaičiuojant vidutinį plaukimo greitį/laiką buvo konsultuojamasi su vandenininkais profesionalais, o pradinė orientyrų informacija imta iš portalo https://upese.lt, kur suvesti duomenys iš 1982 metų J. Obelieniaus knygos „Lietuvos TSR vandens turistų keliai“. Knyga senoka, bet stebėtinai didelė dalis orientyrų yra išlikusi, nors kai kuriuos teko pakeisti pagal dabartines vietos žinias. Taip pat pataisyti atstumai, kurie J. Obelieniaus knygoje skaičiuoti su kreivomačiu, o dabar buvo galimybė atstumus paskaičiuoti daug tiksliau: naudojant GIS (geografinę informacinę sistemą).

Žemėlapio paleidimo metu plaukimo informacija suvesta tik kelioms upėms: Ūla, Šventoji, Jara, Vilnelė, Venta, Siesartis, Anykšta, Verknė.

Kol kas tiek. Norisi pradėti naudoti šį žemėlapį ir gauti kiek galima daugiau informacijos iš baidarininkų. Nepykite už kol kas labai medinę sąsają – bandysime tobulinti.

Linksmų ir vaizdingų plaukimų!

Share

Popieriniai žemėlapiai

Dažnai klausiama: kam reikia OpenStreetMap, jei yra kiti labai gerai žinomi internetiniai žemėlapiai? Atsakymų yra daug: galimybė patiems pildyti žemėlapį, galimybė patiems kurti norimas žemėlapio duomenų klases (t.y. duomenų tipus, tarkim vandens turizmo, bičių avilių ar craft alaus) ir pan., bet visada paminima ir galimybė atsisiųsti duomenis.

Atsisiuntus duomenis juos galima naudoti įvairiausioms analizėms, bet galima ir panaudoti popierinio (spausdinamo) žemėlapio kūrimui. Dažnai teko girdėti nuomonę, kad žemėlapį spausdinimui galima pasidaryti tiesiog padarius naršyklės vaizdo kopiją, blogiausiu atveju padarius kelias kopijas ir tada jas „susiuvus“ į didesnį žemėlapį. Tai galiu pasakyti, kad tikrai ne, tokiu atveju jūs imsite rastrines kaladėles, kurios tiesiog nėra sukurtos reikiama raiška, kad būtų tinkamos spausdinimui (net aukštos raiškos rastrinės kaladėlės skirtos naujesnės kartos mobiliems įrenginiams).

Kad būtų geriau suprasti, pridėsiu pavyzdinį žemėlapį: tai Verknės upės topografinis žemėlapis, t.y. imame topografinį žemėlapį, šiek tiek paryškiname esminį elementą – Verknę ir šiek tiek nublankiname standartiniuose topografiniuose žemėlapiuose išskiriamus elementus, kad jie svarbumu nepermušinėtų upės. Gauname tokį vaizdą:

Verknės žemėlapio fragmentas

Nesu profesionalus kartografas, ir vis tiek matau eilę dalykų, kuriuos reikėtų tobulinti, bet bendram principui parodyti šitokio pavyzdžio turėtų užtekti.

(Aukščio duomenų OpenStreetMap nėra, tai jie paimti iš Nacionalinės Žemės Tarnybos duomenų rinkinio TOP50LKS)

Galite atsisiųsti ir pilną Verknės žemėlapio pdf failą (kurį galite spausdinti kas tik norite – jis atviras). Galite ir padidinti, kad pamatytumėte, kuo jis skiriasi nuo iš ekrano „rastro kaladėlių“ suklijuotų žemėlapių. Žemėlapis padarytas naudojant atviro kodo programinę įrangą QGIS – tai reiškia, kad tokį žemėlapį padaryti galite bet kas, tai nieko nekainuoja (na tik jūsų laiką).

Share