Maršrutų planavimo sistema Takas

Ar teko kada nors planuoti savo maršrutą? O gal norėjote pasidalinti su draugais savo jau įveikta ar dar tik planuojama kelione? Gal galvojate su draugais važiuoti kartu ir norite jiems nusiųsti žemėlapį su pažymėtu kelionės maršrutu? O gal kuriate puslapį apie pažintinį taką ir norite įdėti tako žemėlapį?

Visiems šitiems tikslams tiks naujai kuriama sistema „Takas“.

Maršruto planavimas

Visų pirma maršrutą reikia suplanuoti (nubraižyti). Galbūt turite kažkokias pastoviai lankomas vietas, kurias mėgstate aplankyti? Gal savo įprastas vietas, gal kokio nors parko ar regiono lankytinas vietas? Visas jas galite susivesti į sistemą „Takas“ vėlesniam panaudojimui maršrutuose. Jei taškų, kuriuos norėtumėte perpanaudoti skirtinguose maršrutuose neturite, – niekas neverčia – apsieisite ir be pastovių taškų. Galite iš karto dėlioti savo taką!

Žemėlapyje parinkite įvestą pastovią vietą ar tiesiog dėkite tašką bet kur žemėlapyje – tai bus jūsų tako pradžia. Kai tik įvesite antrą tašką, iš karto bus paskaičiuotas ir kelias tarp jų. Taip, pridėdami kiek reikia taškų, susidėliosite visą maršrutą:

Maršruto planavimas

Kaip matote iš iliustracijos, atkarpos gali būti įveikiamos skirtinga transporto priemone: kažkur keliausite mašina, kažkur dviračiu ar pėsčiomis. O jei jūsų maršrutas yra visiškai laukinis – galite rinktis bekelės atkarpas – galėsite patys nubraižyti planuojamą maršrutą. Ateityje turėtų atsirasti galimybė naudoti ir baidarių maršrutizavimą – galima bus planuoti net ir baidarių žygius.

Tokį maršruto braižymą jūs atliekate savo paskyroje, kur niekas daugiau patekti negali. Taigi tik jūs valdote, kas rodoma jūsų maršrute.

Maršruto publikavimas

Sukūrus ir įrašius maršrutą į Tako duomenų bazę, jūs gausite unikalią nuorodą, kurią galėsite siųsti draugams arba įsidėti į savo puslapį ir jame bus peržiūros režime rodomas jūsų sukurtas maršrutas. Jis atrodys taip pat, kaip ir planavimo režime, tik kad nebus redagavimo valdiklių (tokių, kaip matomi aukščiau pateiktos iliustracijos dešinėje pusėje) ir, žinoma, nebus galimybės keisti tako.

Išbandykite

Tai tiek, viskas taip paprasta!

Takas dar intensyviai kuriamas, tai funkcionalumas pildosi, keičiasi, bet jau dabar galite paskaityti aprašymą: https://github.com/openmaplt/takas/wiki, na ir žinoma jį išbandyti: https://takas.openmap.lt/. Maršrutų kūrimui galite sukurti savo paskyrą (prisiregistruoti), o jei tiesiog norite pabandyti ir jums nerūpi, kad po kažkurio laiko maršrutas gali būti ištrintas ar kad maršrutą galės peržiūrėti ir redaguoti, kas tik norės – galite nesiregistruoti ir tiesiog prisijungti į bandomąją paskyrą.

Nelaukite ir pabandykite!

Share

Pasivaikščiojimai nepramintais takais

Daug kas mėgsta pasivaikščioti pažintiniais takais: paruoštais turistams, išvalytais, sutvarkytais, su įvairiais informaciniais stendais, aikštelėmis automobiliams, tuntais kitų keliautojų ir pan. Bet ar bandėte kas nors kitokius maršrutus – nepritaikytus turizmui, tokius, kuriuose jūs praktiškai niekada nesutiksite kitų žmonių?

Specialiai turizmui nepritaikytuose maršrutuose lankomos mažai kam žinomos vietos, važiuojama ar einama kitų žmonių nepramintais takais:

Nežymus takelis – įprasta laukinio maršruto atkarpa

Tokie takai anksčiau ar vėliau apdovanoja – kelionėje pailsime po ilgaamžiais ąžuolais galiūnais:

Ąžuolo paunksmė

Arba patenkame į tokias slaptas vietas, kurių, jei iš anksto nežinosi, gali ir visai nepastebėti, net praeidamas visai šalia. Štai miške (pagal instrukcijas) neriame į tankmę ir… patenkame prie šaltinio – upeliuko pradžios, pasislėpusios iš šonų nepastebimoje miško dauboje:

Sukros miško šaltinis

Tokie maršrutai labai gražūs ir įdomūs, bet kadangi maršrutas nėra pažymėtas realybėje, reikia turėti žemėlapį, kad neišklystum. Visgi, kodėl apie tai rašau atviro žemėlapio dienoraštyje, kuris nėra skirtas kelionėms?

Pirma – žemėlapio pildymas. Laukiniai maršrutai mus veda per vietas, kurios yra retai lankomos, todėl dažnai būna silpnai sužymėtos, o internete (nenuvykus į vietą) sunku rasti informacijos. Bet dabar, be abejo, įdomiausias iš tokių vietų jau galima rasti ir OpenStreetMap:

https://topo.openmap.lt/#t/16.33/54.86304/24.7826/0/0/

Antra – archeologo prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus projektas https://www.vykintokeliai.lt siūlo būtent tokius maršrutus. Kadangi reikia žemėlapio – prasidėjo bendradarbiavimas su OpenStreetMap: žemėlapis ne tik naudojamas maršrutų informacijai ruošti ir publikuoti, jis taip pat papildomas įvairiausia informacija apie vietas, nutolusias nuo tankiai apgyvendintų vietų – šis papildymas labai vertingas.

Trečia – pagal realiame gyvenime patikrintus poreikius, kartu kuriama maršrutų (takų) planavimo ir publikavimo aplikacija, kuria pasinaudoti galės visi norintys! Apie tai parašysiu kitame dienoraščio įraše.

Share

Lietuvos adresų informacijos įkėlimas

2020 metų spalį Registrų centras paskelbė atvirą Lietuvos adresų kadastro duomenų rinkinį. Šiame duomenų rinkinyje yra informacija:

  • Adresų taškų (taško koordinatės, miestas, gatvė, namo numeris, korpusas)
  • Gatvių ašinių linijų (linijos geometrija, gatvės pavadinimas)
  • Administracinių ribų (gyvenviečių ribų poligonas, gyvenvietės pavadinimas)

Kadangi rinkinys atviras, nors ir neatnaujinamas, buvo nuspręsta jį įkelti į OpenStreetMap duombazę. Visą rinkinį, išskyrus Vilniaus duomenis, nes Vilniaus miesto savivaldybė jau daug metų kas savaitę atnaujina atvirą adresų rinkinį, todėl Vilniaus adresų informacija jau buvo tvarkinga ir Vilniaus miesto savivaldybės informacija yra naujesnė.

Buvo paruošta programinė įranga, leidžianti importuoti adresų duomenis atsižvelgiant į jau esamus duomenis:

  • neimportuoti jau esamų adresų
  • jei yra pastatas, kuriam galima vienareikšmiškai priskirti adresą, tai adresas priskiriamas pastatui
  • jei naujo adreso vietoje nėra nei pastato, nei kitų adresų, adresas importuojamas kaip naujas taškas
  • kitais atvejais paruošiamas pusiau-automatinis adreso įkėlimas, t.y. žmogus peržiūri vietą ir padaro sprendimą, kaip/kur pridėti adresą
  • pašalinti perteklinius adresus

Adresų importo progresą galima matyti šiame video:

Lietuvos adresų įkėlimas 2020-10 – 2021-03

Įkėlimas užtruko virš penkių mėnesių, nes adresai (kaip ir bet kokia kita informacija) nėra izoliuoti – jie susiję su kitais duomenimis. Pavyzdžiui gatvėmis (jei yra gatvės A adresas, tai tokia gatvė privalo būti netoli adreso) ar gyvenviečių ribomis (jei yra gyvenvietės B adresas, tai jis privalo būti tokios gyvenvietės ribose).

Kaip paaiškėjo, būtent gatvių informacijos sutvarkymas ir buvo daugiausia žmogiškų pastangų reikalaujanti dalis, nes gatvių duomenų nebuvo galima įkelti automatiškai – algoritmas būtų stipriai per sudėtingas (kelius reikia kurti, jungti, skaidyti, keisti klasifikacijas ir pan.), na ir kai kurių gatvių geometrijos informacija OpenStreetMap duombazėje yra gerokai tikslesnė, tai vietomis tik žmogus gali nuspręsti, kuriam keliui priskirti pavadinimą ar kokia turėtų būti gatvės geometrija (pvz. kad nekirstų pastatų ar vandens telkinių).

Gatvių pildymui buvo sukurtos ataskaitos, leidžiančios gatvių pavadinimų tvarkytojams matyti nesutvarkytas gatves išrikiuotas pagal atstumą nuo jų pageidaujamo taško: buvo tvarkoma nuo Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Biržų ir Šiaulių. Kaip sekėsi tvarkyti gatvių pavadinimus galima matyti šiame video:

Gatvių pavadinimų pildymas 2020-10 – 2021-03

Viso šio projekto rezultatas – užpildyta/atnaujinta Lietuvos adresų informacija, sutvarkyti gatvių pavadinimai. Adresų skaičius Lietuvoje pašoko nuo 300 tūkstančių iki 1,1 milijono! Buvo sutvarkyta daugiau nei 25 tūkstančių kelių pavadinimų informacija: įvestas pavadinimas arba pridėta žyma, kad kelias patikrintas ir jis neturi pavadinimo.

Adresai nėra statinis dalykas, jie pastoviai keičiasi. Kol nesutvarkyta situacija su Registro centro veiklos nuostatais (šitą dalyką valdo Lietuvos Respublikos Seimas), tol adresų informacijos atnaujinimų tikriausiai arba negausime, arba gausime labai periodiškai, taigi adresų atnaujinimas lieka mūsų – žymėtojų – užduotis. Na o kai adresų kadastro duomenys bus galutinai atverti – mes jau būsime pasiruošę jį daug greičiau integruoti.

Share

Upių orientyrų taškų generalizacija

Taškiniams žemėlapių objektams generalizacija reikalinga lygiai taip pat, kaip ir kitų tipų objektams, nes smulkesniuose masteliuose jiems irgi pritrūksta vietos. Dažniausiai (populiariausiuose internetiniuose žemėlapiuose) taškų generalizacijoje apsiribojama pačiu primityviausiu keliu – taškai klasifikuojami, klasėms suteikiamas prioritetas ir tada žemesnio prioriteto taškai tiesiog nebraižomi, jei vietą jau užėmė aukštesnio prioriteto taškas. Jei yra keli to paties prioriteto taškai, „kovojantys“ dėl tos pačios vietos žemėlapyje – rezultatas dar prastesnis – lemia atsitiktinumas.

Toks sprendimas, akivaizdžiai nėra idealus. Yra daug taškų generalizavimo variantų: pastumiant, agreguojant ar kombinuojant simbolius. Šiame straipsnyje bus aprašomas tik vienas iš variantų, parinktas Lietuvos upių žemėlapio orientyrų taškų generalizavimui.

Taigi turime situaciją, kad upių orientyrų taškai kartais būna arti vienas kito ir tada arba vienas iš jų dingsta, arba taškai dengia vienas kitą:

Persidengiantys simboliai

Aukščiau pateiktame paveikslėlyje tilto simbolis „užlipo“ ant įkėlimo/iškėlimo vietos simbolio. Abu simboliai yra lygiai taip pat svarbūs – negalima nei vieno iš jų atsisakyti. Reikia simbolius šiek tiek pastumti į šonus, kad žemėlapyje jie tilptų abu.

Upių žemėlapio skaitytojui svarbi ir simbolių rikiuotė. Konkrečiai šiuo atveju svarbu žinoti, kad baidarių įkėlimo/iškėlimo vieta yra tilto, o ne prieš jį. Todėl renkamės variantą kurti kombinuotą simbolį (susidedantį iš visų arti vienas kito esančių simbolių) juos rikiuojant skaitymo tvarka – t.y. kairėje esantis simbolis plaukiant (žemyn upe) bus sutiktas anksčiau nei dešinėje esantys simbolis. Taigi gauname tokį vaizdą:

Generalizuoti upių orientyrų taškai

Įdėmesnis skaitytojas pastebės, kad konkrečiai šiuo atveju – kai plaukiama realiai į Vakarus (iš dešinės į kairę) – skaitymo tvarka sudėlioti simboliai geografiškai išsidėsto atvirkščiai realioms pozicijoms. Visgi reikia suprasti, kad kitos upės tekės iš kairės į dešinę, o dar kitos aukštyn, žemyn ar įstrižai, taigi prisirišimas prie realių geografinių pozicijų tada pridėtų daugiau neaiškumo ir spėliojimo. Dar vienas niuansas – pagrindinis šių kombinuotų simbolių panaudojimas yra internetiniame žemėlapyje, kur naudotojas vaizdą gali pasukti kaip tik nori, simbolius kaitalioti priklausomai nuo žemėlapio pasukimo būtų gerokai sudėtingiau.

Taškų generalizacijos veikimą gyvai galite pažiūrėti Lietuvos upių žemėlapyje: https://upes.openmap.lt/#14/54.43827/25.3211

Share

Street complete

Street complete – tai paprastas būdas prisidėti prie OpenStreetMap pildymo, per daug nesigilinant į redagavimo subtilybes, milijonus žymų kombinacijų ir pan. Apie Street complete jau buvo rašyta anksčiau.

Per tuos kelis Street complete naudojimo metus tiek kalbant su žmonėmis, naudojančiais Street complete, tiek ir žiūrint, kokie pakeitimai daromi naudojant šią programėlę, pastebiu, kad arba nepastebimas, arba ignoruojamas, vienas svarbus Street complete niuansas – nustatymų meniu esantis punktas „Užduočių parinkimas“. Kas tai ir kodėl tai svarbu?

Street complete sprendžiame daug paprastų ir viena nuo kitos nepriklausančių užduočių, pvz. pildome pastato arba greičio informaciją, suoliuko savybes ar kavinės darbo laiką. Street complete leidžia įjungti arba išjungti konkrečias užduotis, taip pat pakeisti jų prioritetą (kol neišsprendžiamos aukštesnio prioriteto užduotys, Street complete nerodo kitų užduočių).

Kodėl kai kurias užduotis apsimoka išjungti? Jeigu Street complete OpenStreetMap duomenis pildote ne tiesiog iš neturėjimo ką veikti, o realiai norite pridėti naudingos informacijos, tai galima pagalvoti, kuri informacija realiai bus naudinga, t.y. kokią informaciją bus galima panaudoti žemėlapiuose ar skaičiavimuose? Tarkim „Kokia šio elektros stulpo medžiaga?“ arba „Ar šis suoliukas turi atlošą“ – ar žinote žemėlapį, kuriame būtų naudojama tokia informacija? Net jei žinote, ar toks žemėlapis jums svarbus? Jei ne – išjunkite ar bent jau nutempkite tokias užduotis į pačią apačią, kad Street complete anksčiau siūlytų jums papildyti kitą, galbūt naudingesnę informaciją.

Kokia informacija yra naudinga? Tai labai subjektyvu, bet jei norime pridėti informacijos Lietuvoje (openmap.lt) kuriamiems žemėlapiams, tai mano asmenine nuomone (jūs galite turėti kitą nuomonę:-) naudingos tokios užduotys:

  • Vietos pavadinimas ir darbo laikas – labai naudinga informacija ieškantiems informacijos apie restoraną, muziejų ar kavinę. Pavadinimas yra pati svarbiausia informacija, kuri leidžia kitiems žymėtojams ieškoti internete daugiau informacijos apie lankytiną vietą. Mobilios programėlės (tarkim OsmAnd) ieškant artimiausių vietų gali net spalva pažymėti vietas, kurios paieškos vykdymo metu dirba/nedirba – tam reikia, kad būtų įrašytas darbo laikas.
  • Kelio danga – dažnai dangos negalima tiksliai įžiūrėti ortofotografijoje, o informacija svarbi tiek mašina, tiek ir dviračiu ar net pėsčiomis keliaujantiems.
  • Pastato aukštis ir stogo forma – ši informacija leidžia nesunkiai kurti trimačius žemėlapius, kurie kai kuriais atvejais leidžia lengviau orientuotis vietovėje.
  • Viešojo transporto stotelių pavadinimai – dar vienas dalykas, kuris nesimato ortofotografijoje, o labai naudingas planuojant kelionę viešuoju transportu.

Ir beje, Street complete turi puikią galimybę palikti pastabą su nuotrauka! Tokia informacija tikrai pravers kitiems, jei jūs nežinote, kaip tiksliai pažymėti.

Share