Atvirame žemėlapyje OpenStreetMap įvedama ir adresų informacija. Adreso informaciją matome prie įvestų objektų, taipogi galime ieškoti konkretaus adreso.

Adresas gali būti įvestas keliais būdais:

• Atskiras taškas
• Poligonas (pvz. pastatas) gali turėti nurodytą savo adresą
• Prie lankytinos vietos informacijos gali būti pridėta ir adreso informacija. Čia pastebėtina, kad net jei adresas nurodytas pastatui, o jo viduje yra daug lankytinų vietų, pažymėtų taškais, visiems jiems vis tiek nurodome adresus. Informacija kartojasi, bet taip bent jau šiuo metu yra paprasčiau, nes kaip nors automatiškai nustatyti adresą lankytinoms vietoms pagal kituose objektuose esančią informaciją toli gražu nėra paprasta iš techninės pusės.

Adresų informacijos pildymas

Jei tikėsime komerciniais žemėlapių tiekėjais, tai Lietuvoje yra daugiau nei 830000 adresų. Atvirame žemėlapyje šiuo metu įvesta beveik 140000 adresų. Pagrindinė tokio mažo adresų skaičiaus atvirame žemėlapyje priežastis – teisiniai apribojimai, kurie neleidžia masiškai importuoti adresų iš Registrų Centro. Kad iš principo tai įmanoma, matome Vilniuje, kur Vilniaus savivaldybei atvėrus adresų duomenis jie buvo greitai suimportuoti.

Iki bus atverta Registrų centro turima adresų informacija, už Vilniaus ribų adresus pildyti galima tik rankiniu būdu. T.y. reikia prisiregistruoti atvirame žemėlapyje, dėti naują tašką neįvesto adreso vietoje (tarkim pastato viduryje) ir nurodyti adreso informaciją – miestą, gatvę ir namo numerį.

Čia dar kartą verta priminti, kad adresus reikia suvedinėti pagal vietos žinias, o ne kopijuoti iš Registrų centro ar kitų žemėlapių svetainių, kurios naudoja tuos pačius Registro centro duomenis, t.y. adresų negalima kopijuoti iš maps.lt, maps.google.com ar regia.

Adresų informacijos tikrinimas

Kol neturime atviro išorinio adresų šaltinio, negalime pilnai patikrinti į OSM įvestų adresų informacijos korektiškumo, bet kai kurias klaidas rasti visgi galime. Pavyzdžiui:

• Adreso numeris turi būti sudarytas tik iš skaitmenų ir raidžių – taip galima rasti adresų numerius, kur bandoma įvesti seniai neegzistuojančius „kampinius“ adresus, butų/kambarių informaciją ir pan.
• Adreso gatvė turi tiksliai sutapti su pavadinimu netoliese esančioje gatvėje, t.y. adrese gatvės pavadinimas turi būti įrašytas su tokiais pačiais tarpais, didžiosiomis mažosiomis raidėmis ir galūnę „g.“ ar pan.
• Adreso miestas turi patekti į to miesto administracines ribas (beje būtent dėl šios taisyklės prie adreso reikia įvesti ir miestą – žymą „addr:city“, adresų paieškoje ši žyma nenaudojama (miestas nustatomas pagal administracines ribas), jos reikia išimtinai adresų ar administracinių ribų klaidoms aptikti)

Aukščiau išvardintos taisyklės tikrinamos kiekvieną dieną ir adresai atitinkamai taisomi.

Adresų informacijos atsisiuntimas

OpenStreetMap duomenys yra atviri, taigi bet kas gali atsisiųsti Lietuvos (ar viso pasaulio) duomenis ir iš ten išsitraukti adresų informaciją. Deja jei reikia tik adresų informacijos, toks variantas nėra labai patogus, nes:

• Tenka atsisiųsti žymiai daugiau informacijos, nei kad reikia adresų informacijai ištraukti
• Adresų informacija gaunama įvairiais geometrijos tipais: taškais arba poligonais
• Kai kurie adresai kartojasi (pavyzdžiui kai turime pastatą ir jo viduje esančius objektus su adresais)

Kad būtų paprasčiau, Lietuvos adresų informacija išimama iš Lietuvos duomenų, apdorojama ir platinama atskirai. Apdorojimas gan paprastas:

• Jei adresas yra poligone, kaip adreso koordinatės ištraukiamas poligono centras
• Jei tokių pačių adresų yra daugiau nei vienas, tai galutiniame faile pateikiamas visų adreso koordinačių geometrinis vidurkis

Tokį apdorotą adresų failą galite atsisiųsti kaip ESRI shape failą iš http://shapes.openmap.lt.

Lankytinų vietų informacija

Tikriausiai viena išskirtinių atviro žemėlapio savybių – lankytinų vietų (toliau – LV) skaičius ir įvairovė – kavinės, restoranai, muziejai, piliakalniai, parduotuvės, istorinės vietos, bankomatai, elektromobilių įkrovimo vietos ir t.t. ir pan.

LV atvirame žemėlapyje atsiranda įvairiais keliais:

• įvedamos po vieną pagal vietines žinias. T.y. kažkoks žymėtojas pamato kavinę ar muziejų ir įveda jį į atvirą žemėlapį.
• LV informacija gauta iš išorinių šaltinių ir importuojama į žemėlapį. Gal tai degalinių ar parduotuvių informacija iš tinklo valdytojo, gal turizmo objektų informacija iš regioninio parko ir pan.

Informacijos priežiūra

Nesvarbu, kuriuo iš aukščiau išvardintų būdų lankytinos vietos beatsirastų žemėlapyje, gali iškilti kelios problemos/uždaviniai:

• Prieš įkeliant informaciją apie LV reikia patikrinti, ar LV dar nėra įrašyta (galbūt kitu pavadinimu, su kiek kitokia informacija, kitaip klasifikuota, šiek tiek kitoje vietoje ir pan.)
• Dėl vienų ar kitų priežasčių jau įvesta LV informacija kartais gali būti netyčia pašalinta ar kažkieno netyčia neteisingai pakeista
• Informacija gali būti netiksli arba pasikeisti po LV įvedimo į duomenų bazę

Šias problemas teoriškai galima spręsti rankiniu informacijos peržiūrėjimu, tikrinimu ir keitimu, bet tai visiškai nepraktiška, ypač kai objektų skaičius didelis (šiuo metu Lietuvoje yra virš 30000 LV).

Sinchronizavimas

Vienas iš galimų sprendimų – dvi objektų aibės, kurios periodiškai lyginamos viena su kita. T.y. iš išorinio šaltinio gauname kažkokių objektų (tarkim piliakalnių) sąrašą (su koordinatėmis, pavadinimu, tipu ir kita informacija) – tai mūsų „išorinis šaltinis“. Tada imame informaciją apie piliakalnius iš atviro žemėlapio (irgi koordinates, pavadinimą ir kitą informaciją) ir taip gauname „OSM duomenis“. Išorinio šaltinio duomenis keičia tik išorinis šaltinis (tas, kas teikia informaciją), o OSM duomenis keičia ir tas, kas perkelia išorinius duomenis į OSM, ir visi kiti atviro žemėlapio naudotojai/žymėtojai. Tada belieka periodiškai palyginti abi šias aibes ir rasti neatitikimus:

• objektai, kurių trūksta žemėlapyje
• objektai, kurių trūksta išoriniame šaltinyje (gali būti, kad ir išorinio šaltinio duomenys nepilni ar pasenę)
• objektai, kurių informacija išoriniame šaltinyje ir žemėlapyje nesutampa (koordinatės kitoje vietoje, neatitinka pavadinimas, tipas ar kita informacija)

Gavus tokią informaciją pildomi/keičiami trūkstami duomenys OSM bei siunčiama informacija išorinių duomenų tiekėjui apie netikslumus jų duomenų rinkinyje.

Ką laimime?

Vieną kartą suvedus duomenis mes galime sekti, kad tie duomenys nebūtų netyčia sugadinti. Jei duomenis žemėlapyje kažkas pakeičia, tai gali rodyti, kad:

• LV informacija pasikeitė ir pasikeitimai dar neperkelti į išorinį šaltinį
• Kažkas padarė klaidą keisdamas LV informaciją žemėlapyje

Pirmu atveju žinome, kad reikia informuoti pradinės informacijos tiekėją, kad jie ir savo duomenis pasikeistų (gali būti, kad reikia tiesiog atsisiųsti naują informacijos rinkinį iš pradinio tiekėjo).

Antru atveju operatyviai pataisome duomenis ir informuojame apie tai klaidą padariusį žymėtoją – paaiškiname kaip, kur, kas ir kodėl.

Taigi turime balansą tarp masinio importo ir rankinio įvedimo po vietinės apžiūros: masinis importas padeda greitai suvesti duomenis, įvedimas po vietinės apžiūros leidžia tikslinti ir prižiūrėti duomenis.

Naudą gauna tiek atviras žemėlapis, tiek ir išorinis duomenų tiekėjas:

• Atviras žemėlapis gauna aibę duomenų, didėja bendras turimų duomenų kiekis
• Duomenų tiekėjas gauna informaciją apie klaidas/netikslumus turimuose duomenyse, platinami išorinio tiekėjo duomenys

Kas toliau?

Tokį sinchronizavimą daryti žymiai patogiau, kai naudojama informacinė sistema. Kaip tokia sinchronizavimo sistema realizuota Lietuvoje bus aprašyta kitame įraše.