OpenStreetMap bendravimo kanalai Lietuvoje

Atvirojo žemėlapio (angl. OpenStreetMap) projektas įkurtas 2004m. Anglijoje. Gana greitai pirmi duomenys atsirado ir Lietuvoje, taigi greitai (per kelis metus) atsirado ir Lietuvos žymėtojai. Kiekvienas žymėjo atskirai, bendraujama buvo tik su tais, ką pažįsti „gyvenime“ arba per viso pasaulio OpenStreetMap bendravimo kanalus.

2008m. buvo sukurtas pirmas grynai Lietuvos OpenStreetMap bendravimo kanalas – e-pašto sąrašynas talk-lt. Sąrašynai, kaip internetinio bendravimo technologija buvo sukurti labai senai. Jų privalumas tas, kad naudoti gali bet kas, kas tik turi elektroninį paštą. Veikimas labai paprastas, nurodai savo e-pašto adresą ir tada į jį gauni laiškus iš visų rašančių į sąrašyną. Kai nori parašyti į sąrašyną, tiesiog rašai paprastą laišką į sąrašyno adresą ir tavo laišką gauna visi, prisijungę prie konferencijos/sąrašyno.

Bet bėgant metams, populiarėjo kiti/naujesni bendravimo būdai. Kažkuo jie geresni, kažkuo blogesni. Vieniems patinka vieni bendravimo būdai, kitiems – kiti. Tai logiška, mes gi visi skirtingi.

Ne kartą teko kalbėti su žmonėmis ar gauti laiškų apie tai, kad norisi kokio nors kito/kitokio bendravimo kanalo. Taigi ta proga buvo sukurta trumputė apklausa, kuria bandoma išsiaiškinti, koks realus kitų bendravimo kanalų poreikis, ir, jei jis yra, kokie konkrečiai tai turėtų būti kanalai.

Taigi nepagailėkite kelių minučių ir užpildykite šią anketą:

http://apklausa.lt/f/openstreetmap-komunikacija-lietuvoje-mk8apw2.fullpage

Užtruksite tikrai tik minutę. Atsakymai anonimiški. Ir atsakymai mums tikrai labai svarbūs!

Atsakymų lauksime iki kovo pabaigos ir tada bandysime apibendrinti rezultatus.

Ačiū!

Share

JOSM lietuviškai

Pagaliau JOSM – atviro žemėlapio OpenStreetMap redaktorius – tinkamas bet kokių duomenų bet kokiam kiekiui keisti, dėl ko jį naudoja beveik visi ilgą laiką redaguojantys žymėtojai, prakalbo lietuviškai!

josm_lietuviskai

Ačiū visiems prisidėjusiems. Šiandien išversta 60% JOSM tekstų, taigi dar laukia daug darbo, bet vis tiek džiugu!

Priminsiu, kad JOSM verčiamas launchpade.

Share

Lankytinų vietų sinchronizavimas (II dalis)

Ankstesniame įraše buvo išdėstytos mintys, kodėl reikalinga lankytinų vietų (toliau – LV) sinchronizavimo sistema. Šiame įraše papasakosiu, kaip ši sinchronizavimo sistema realizuota Lietuvoje, kas ir kaip ja gali pasinaudoti.

Išoriniai duomenys

Visų pirma reikia gauti išorinius duomenis. Juos galima gauti įvairiais formatais: skaičiuoklės, csv, shape, geojson failai ir pan. Šiuo metu veikianti LV sincrhonizavimo sistema duomenis tikisi gauti xml formatu, taigi bet kokius kitus formatus reikia konvertuoti į xml.

Xml faile mažų mažiausia, ko reikia, tai platumos ir ilgumos laukų (vietoje šių laukų galima naudoti adreso lauką, bet tai susiję su eile kitų problemų, todėl šiame straipsnyje kalbėsime tik apie variantą, kai gauname konkrečias koordinates). Prie koordinačių atskiruose laukuose dėliojame visą informaciją, kokią tik gauname ir kokia gali būti įdomi atvirame žemėlapyje.

Štai pavyzdinis (apkarpytas) muziejų duomenų failo gabalas:

<limis>
<museum>
  <lat>54.900281</lat>
  <lon>23.911986</lon>
  <url>www.ciurlionis.lt</url>
  <type>national</type>
  <name>Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus</name>
</museum>
<museum>
  <lat>54.487559</lat>
  <lon>22.997380</lon>
  <url>http://muziejai.lt/Vilkaviskis/basanaviciaus_sodyba.htm</url>
  <type>national</type>
  <name>Jono Basanavičiaus gimtinė</name>
</museum>
...

Kiekvienas objektas atskirtas žymomis <museum></museum> ir jo viduje turime konkretaus muziejaus savybes.

Susiejimas su OSM

Kaip matome, išorinių duomenų xml’e žymos gali būti bet kokios: jos nebūtinai turi atitikti OSM naudojamas žymas. Išoriniame šaltinyje žymos gali būti kad ir lietuviškos, tarkim <pavadinimas>. Kad būtų galima lyginti/pildyti duomenis, mums reikės susieti šio išorinio xml žymas su OSM žymomis. Pavyzdžiui aukščiau pateikto muziejų xml susiejimas būtų:

  • urlwebsite (t.y. xml laukas „url“ atitinka OSM lauką „website“)
  • typemuseum_type
  • namename

Kiekvienam lauko susiejimui nurodome požymius:

  • naudoti bendroje paieškoje – lauko reikšmė įrašoma į bendrą užklausą ieškant objekto. Jei nustatyta reikšmė „taip“ – objektas atvirame žemėlapyje privalo turėti atitinkamą reikšmę, kad sinchronizacijos rezultatas būtų ne „nerasta“, o bent jau „beveik“ („beveik“ reiškia, kad objektas rastas, bet jo informaciją reikėtų patikslinti)
  • naudoti detalioje paieškoje – lauko reikšmė įrašoma į detalią užklausą ieškant objekto. Jei nustatyta reikšmė „taip“ – objektas atvirame žemėlapyje privalo turėti atitinkamą reikšmę, kad sinchronizacijos rezultatas būtų „yra“.

Taip pat nurodysime, kad atvirame žemėlapyje visi muziejų duomenys būtinai turi turėti žymą „tourism“ su reikšme „museum“.

Na ir pabaigai nurodysime keletą bendrų nustatymų:

  • Paklaida – Kokia leidžiama koordinačių neatitikimo paklaida (metrais). T.y. jei objektas yra įvestas į atvirą žemėlapį, bet jo koordinatės nutolusios labiau nei nurodyta paklaida – bus interpretauojama, kad išorinis objektas neįvestas ir kad atvirame žemėlapyje yra vienas perteklinis objektas.
  • Užklausa – Bendra užklausos „where“ sąlyga, randanti visus objektus Lietuvoje. Pavyzdžiui muziejams tiks sąlyga „tourism = ‘museum’“, sudetingesnis atvejis galėtų būti „shop in (‘convenience’, ‘supermarket’) and name like ‘Woolworths%’“.

Tikrinimas

Tikrinimas vyksta dviem etapais. Visų pirma vykdome užklausą su bendromis sąlygomis:

  • Visiems objektams taikoma sąlyga (pvz. aukščiau nurodyta sąlyga „tourism=’museum’“)
  • Laukai, kurių „bendros paieškos“ požymis lygus „taip“
  • Atstumas tarp objekto atvirame žemėlapyje ir išoriniuose duomenyse turi būti ne didesnis už nurodytą paklaidą

Jei ši užklausa negrąžina jokių rezultatų, tai objekto sinchronizacijos rezultatas yra „NĖRA“ – t.y. objektas nerastas, jį reikia įvesti.

Jei užklausa grąžina vieną ar daugiau rezultatų, vykdoma antra užklausa, kurioje prie bendrų (aukščiau aprašytų) sąlygų pridedamos ir laukų, kurių „detalios paieškos“ požymis lygus „taip“ sąlygos.

Jei ši užklausa randa rezultatą – sinchronizacijos rezultatas – „YRA“ (t.y. objektas rastas ir jis jau yra su teisingomis atributų reikšmėmis).

Jei ši detali užklausa objekto neberanda – rezultatas bus „BEVEIK“, kas reiškia, kad objektas yra, bet reikia patikslinti jo informaciją.

Taigi įvykdžius šias užklausas visiems išorinio šaltinio duomenims gauname sąrašą objektu, kurie pažymėti vienu iš trijų variantų: YRA, BEVEIK arba NĖRA.

poi_list

Ant kiekvieno objekto galima spausti ir gauti detalią informaciją.

poi_detail

Šiame lange galima spausti nuorodą [Atidaryti vietą], kuri JOSM redaktoriuje atidaro sritį, kurioje pažymėtas objektas (tai paprastai naudojama, kai objektas yra, bet jo informaciją reikia papildyti).

Taip pat galima spausti kitą nuorodą [Pridėti objektą (tašką)], kuri JOSM redaktoriuje prideda tašką su visais objektui išoriniame šaltinyje nurodytais atributais (ši nuoroda paprastai naudojama, kai objekto apskritai dar nėra atvirame žemėlapyje).

Na ir paskutinis dalykas – parodomi objektai, kurie atitiko bendrą sąlygą (kaip kad mūsų pavyzdyje „tourism=’museum’“), bet kurie nebuvo „rasti/susieti“ nė su vienu išoriniame šaltinyje minimu objektu. T.y. randami pertekliniai objektai, kurie yra atvirame žemėlapyje, bet kurių nebuvo išoriniame šaltinyje.

Kaip panaudoti/pasinaudoti?

Išorinius LV duomenis gali teikti tiek kompanijos (duomenų savininkės), suinteresuotos savo informacijos skleidimu (kaip antai Palink teikia IKI parduotuvių informaciją), tiek ir atviro žemėlapio entuziastai, radę išorinį duomenų šaltinį, suderinę su duomenų savininkų ir konvertavę duomenis į aukščiau nurodytą xml formatą.

Duomenų teikimas gali būti statinis: xml failas kartas nuo karto pateikiamas rankiniu būdu. Gali būti ir dinaminis, kaip antai Palink atveju: yra duotas url, iš kur galima atsisiųsti pastoviai atsinaujinančius IKI parduotuvių duomenis.

Svarbiausia nepamiršti, kad išoriniai duomenys turi būti atviri: įkėlus duomenis į OpenStreetMap juos galės žiūrėti, pasiimti ir be jokio paklausimo/suderinimo bet kaip naudoti (net ir komerciniais tikslais) bet kas – tiek ne pelno, tiek ir pelno siekiančios organizacijos.

Taigi jei turite tokių išorinių duomenų – susisiekite su Lietuvos OSM bendruomene – geriausia tą padaryti per sąrašyną. Jei dalis apie išorinių duomenų susiejimą su OSM žymomis ar apie bendras/detalias užklausas pasirodė per sudėtinga – nesijaudinkite, svarbiausia yra turėti duomenis, susiejimą ir užklausas tikrai bus kam parašyti.

Share

2013-ieji Lietuvoje

Jau baigiasi 2013-ieji metai, kurie buvo itin sėkmingi OpenStreetMap projektui Lietuvoje. Pažiūrėkime, kas gi naujo ar reikšmingo nutiko šiais metais.

Kontaktai su valstybinėmis įstaigomis

Pirmieji bandymai bendrauti su valstybinėmis įstaigomis buvo dar 2011 metais, bet būtent 2013 metus galima pavadinti „proveržio“ metais. Šiais metais ne tik OSM rašė laiškus valstybinėms įstaigoms, bet ir gavome atsakymus, vyko abipusis bendravimas. Gegužės mėnesį vykusios konferencijos „nuo kartografijos iki geografinės informacijos mokslo“ metu OSM projektas buvo pristatytas Lietuvos kartografams ir buvo akis į akį pabendrauta su daugelio Lietuvoje veikiančių įmonių, susijusių su GIS, atstovais. Tai – ir Nacionalinė Žemės Tarnyba, ir GIS-Centras, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, ir Vilniaus universitetas ir kiti. Vieninteliai, su kuriais šiais metais taip ir nepavyko pabendrauti liko VĮ Registrų centras…

Šie kontaktai yra svarbūs ne tik duomenų gavimui/įkėlimui iš valstybinių organizacijų, turinčių didžiulius kiekius GIS informacijos. Tikėkimės, kad tai užuomazgos bendradarbiavimo, kuriuo naudą gaus tiek atviras žemėlapis, tiek ir valstybinės organizacijos/įmonės.

Kontaktai su komercinėmis kompanijomis

Taip pat buvo bendraujama ir su komercinėmis įmonėmis. Vienas iš didesnių/ryškesnių epizodų buvo susitarimas su UAB Palink (IKI), dėl duomenų apie prekybos vietų pateikimą. UAB Palink sukūrė pastoviai atsinaujinantį savo parduotuvių informacijos xml resursą – koordinatės, pavadinimai, darbo laikas ir pan. Šio resurso pagalba atvirame žemėlapyje pastoviai atsinaujina IKI parduotuvių tinklo informacija.

Šis bendravimas svarbus tuo, kad rodo pavyzdį, kaip įvairios įmonės gali teikti geografinę informaciją apie save ir, tiesiogiai pačios nekeisdamos OSM duomenų, visgi užsitikrinti, kad informacija apie juos yra įkeliama ir atnaujinama atvirame žemėlapyje. O juk OSM informacija vėliau matoma tiek internetiniuose, tiek ir įvairių įrenginių (GPSR aparatų, telefonų, planšečių ir pan.) žemėlapiuose!

Ortofoto

Kovo mėnesį buvo sėkmingai baigti visi darbai su Nacionalinės Žemės Tarnybos Lietuvos ortofoto pateikimu OSM duomenų keitėjams. Nuo šiol turime tikrai kokybiškas ortofoto, dengiančias beveik visą Lietuvą (išskyrus pasienio regionus su ne ES valstybėmis), be vaizdo trikdžių (debesų ar rūko) ir tiksliai rektifikuotas, pozicionuotas – nebereikia prieš piešiant objektus ortofoto paslinkinėti pagal turimus GPS pėdsakus, kas buvo viena iš didžiausių problemų naujokams.

ortofoto

Stabilesniam, patogesniam ir patikimesniam ortofoto teikimui buvo sukurtas ORT10LT spiečius (angl. cluster), prie kurio, beje, galite prisijungti ir jūs, jei norite savo resursais padėti atviram žemėlapiui.

Vilniaus adresai

Kartu su judėjimu už atvirus duomenis vasarą buvo sėkmingai susitarta su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Vilniaus adresų duomenų paviešinimo. Vilniaus savivaldybė atvėrė turimų adresų informaciją, kuri buvo įkelta į OSM. Prijungus Vilniaus savivaldybės įsakymų pusiau-automatinę analizę, atvirame žemėlapyje turime naujausius ir pastoviai atsinaujinančius Vilniaus miesto adresų duomenis.

Statistika

POI statistika, šaltinis: http://z.samogitian.com/status.html

Shape failai

Didėjant duomenų atvirame žemėlapyje kiekiui, daugėja ir pritaikymo galimybės bei poreikiai. Norisi naudojant OSM duomenis kurti savus žemėlapius, svetaines, daryti duomenų analizes ir pan. Tam OSM duomenis reikia turėti ne nutolusioje duomenų bazėje, o savo kompiuteryje. Vienas iš būdų, kaip suteikti paprastą prieigą prie OSM duomenų GIS užsiimantiems žmonėms – Shape formato failų kūrimas ir viešinimas. Nuo šių metų veikia svetainė http://shapes.openmap.lt/, kurioje galima rasti nuolat atnaujinamus shape failus, kuriuose yra informacija apie gyvenvietes, kelius, administracines ribas, žemėnaudą ir pan.

OsmAnd Lietuvos žemėlapiai

Viena populiariausių mobiliųjų įrenginių programėlių, naudojančių OSM duomenis yra OsmAnd. OsmAnd kūrėjai žemėlapį atnaujina 2-3 kartus per mėnesį ir atnaujinimų skaičius nemokamoje versijoje yra ribotas. Norintys gauti dažniau atnaujinamas OsmAnd žemėlapio versijas, bet nenorintys patys kurti šių žemėlapių, gali parsisiųsti kasdien atnaujinamus OsmAnd Lietuvos žemėlapius – http://osm.ramuno.lt/downloads/osmand/

Vilniaus transporto analizė

Metų pabaigoje buvo atliktas sėkmingas bandymas OSM duomenis panaudoti ir valstybiniams reikalams. Kaip bandomasis projektas buvo pasirinkta Vilniaus transporto surinktų pėdsakų analizė. Buvo sukurta svetainė, kurioje galima pažiūrėti, kuriose Vilniaus vietose ir kokiu laiku viešasis transportas užtrunka daugiausia laiko. Tai puikiai parodo, kad OSM gali ne tik imti, bet ir duoti.

vilniaus_vt_analize

Žemėlapio duomenų kiekis

Bendrai žvilgtelėjus į OSM duomenų kiekio statistiką matome, kad duomenų kiekis ir šiais metais sėkmingai augo. Ypač pagreitėjimas buvo jaučiamas kovo mėnesį, kai buvo gauta prieiga prie NŽT ORT10LT.

Viso šito pasekoje mes jau turime visus valstybinės reikšmės kelius. Maža to, metų viduryje pasivijome (ir žinoma aplenkėme :-)) komercinius Lietuvos žemėlapius kelių ilgiu.

Klaidos

Šiais metais buvo tęsiami duomenų kokybės gerinimo ir užtikrinimo darbai. Šiuo metu, pažiūrėjus į įvairius OSM duomenų kokybės vertinimo (klaidų aptikimo) įrankius, matome, kad Lietuva stipriai išsiskiria iš kaimyninių valstybių labai mažu klaidų kiekiu. Klaidos Lietuvoje buvo ne tik sutvarkytos, bet ir įdiegtos priemonės, kurios leidžia klaidas aptikti maksimaliai greitai (priklausomai nuo klaidos tipo – per 1-10 dienų), kas leidžia jas taip pat greitai ir pataisyti.

Žmonės

Žinoma, visa tai būtų neįmanoma be žmonių, be žymėtojų, be „mapperių“! O jų Lietuvoje irgi netrūko. Kiekvieną mėnesį žemėlapį pildydavo apie 60 skirtingų žmonių ir kiekvieną mėnesį pasirodydavo apie 30 naujų veidų.

Ne kartą buvome „gyvai“ susitikę Vilniuje. Sulaukėme net ir žmonių, kurie tik dėl susitikimo atvyko iš kitų Lietuvos miestų!

Sėkmingų 2014!

Taigi, po tokių sėkmingų 2013-ųjų, linkiu visiems ne mažiau sėkmingų 2014-ųjų! Atviram žemėlapiui linkiu dar daugiau duomenų, kokybės ir svarbiausia – draugų!

Share

OSM duomenų įkėlimas į QGIS

OpenStreetMap duomenys yra atviri, tai reiškia kad bet kas gali juos naudoti nieko neklausdamas ir neprašydamas. Iš pradinių duomenų sugeneruotus internetinius žemėlapius galime pasižiūrėti naršyklėse, galime atsisiųsti GPSR įrenginiams paruoštus žemėlapius ir pan. O kas, jei mes norime pasiimti pradinę vektorinę informaciją ir pabandyti daryti kažką savo? Pavyzdžiui padaryti duomenų analizę arba sukurti spausdinamą žemėlapį, pagal savo skonį ir poreikius sudėliojus objektus ir jų savybes? Vienas iš būdų tą padaryti – įsikelti OSM duomenis į GIS duomenis apdorojančią programa QGIS.

Kas yra QGIS?

QGIS yra atviro kodo, nemokama priemonė darbui su geografiniais duomenimis. Ji veikia visose pagrindinėse operacinėse sistemose. Šią programą galite parsisiųsti iš QGIS svetainės.

OSM duomenys

Į QGIS duomenis galima atsisiųsti tiesiai iš OSM duomenų bazės, galima atidaryti kokiu nors OSM redaktoriumi įrašytą duomenų failą .osm ir pan. Bet vienas patogesnių būdų yra atidaryti „shape“ failus. „Shape“ formatą prieš daug metų sugalvojo kompanija ESRI ir šis formatas yra de facto standartas GIS bendruomenėje. Taigi šiame įraše ir pasirinkome būtent „shape“ failų variantą.

Bet kurios pasaulio šalies/regiono shape failus galite atsisiųsti iš geofabrik.de (atnaujinama kasdien). Pavyzdžiui Lietuvos duomenis rasite čia: http://download.geofabrik.de/europe/lithuania.html

Arba galite siųstis Lietuvos duomenis ir iš čia: http://shapes.openmap.lt/

Duomenų įkėlimas į QGIS

Taigi, jūs jau įsidiegėte QGIS programą ir atsisiuntėte shape failus (įrašėte juos į vieną aplanką). Paleidę QGIS naujame projekte spauskite mygtuką „Pridėti vektorinį sluoksnį“ naujo_vektorinio_sluoksnio_mygtukas

Atsidariusiame dialoge palikite nuostatą „Failas“ ir parinkite vieną iš shape failų, pavyzdžiui vandens plotų informaciją – „vanduo_p.shp“:

shape_failo_parinkimas

Pridėjus naują sluoksnį, QGIS parinks atsitiktinę spalvą visų sluoksnio duomenų rodymui. Mažai tikėtina, kad vandens sluoksniui bus pataikyta parinkti mėlyną spalvą, tai jums reikės padaryti patiems. Spauskite dešinį pelės mygtuką ant naujo sluoksnio įrašo ir kontekstiniame meniu parinkite punktą „Savybės“:

sluoksnio_savybiu_meniu

Atsidariusiame dialoge nueikite į skiltį „Stilius“ ir ten parinkite jums tinkančia spalvą šio sluoksnio vaizdavimui:

sluoksnio_savybes

Štai jūsų žemėlapis jau turi šiek tiek informacijos ir jūs išmokote keisti žemėlapyje rodomų objektų savybes.

Bet ne visiems skirtingiems objektų tipams yra kuriami atskiri shape failai. Tarkim žemės naudojimo shape faile yra informaciją apie miškus, pievas, gyvenamąsias, komercines ir industrines zonas. Kad skirtingoms to paties shape failo objektų grupėms galėtumėte nurodyti skirtingus paišymo stilius, jums reikia naudoti stilių apibrėžimo tipą „pagal taisykles“:

stilius_pagal_taisykles

Jame galite nurodyti kiek tik norite skirtingų taisyklių, išrenkančių objektus iš shape failo ir tada kiekvienai išrinktai grupei nurodyti skirtingas vaizdavimo taisykles. Kaip matote aukščiau pateiktoje iliustracijoje, atskiros vaizdavimo taisyklės yra sukurtos miškams, pievoms bei skirtingoms miestų zonoms. Naujos taisyklės kuriamos paspaudus mygtuką su pliuso ženklu:

taisykles_savybes

Čia svarbūs laukai yra šie:

  • Etiketė – nurodykite, kaip reikėtų pavadinti šios taisyklės atrinktus objektus. Tai bus naudinga vėliau, kai norėsite įjungti/išjungti šių duomenų vaizdavimą žemėlapyje arba jei kursite sutartinių ženklų sąrašą žemėlapiui.
  • Filtras – nurodoma, kokia SQL sąlyga reikia parinkti savybes iš shape failo. Tarkime „zeme.shp“ faile prie visų plotų yra laukas „landuse“, pagal kurio reikšmes galima nustatyti, kas tai per žemė. Jei landuse=’forest’ – tai bus miškas, jei landuse=’residential’ – gyvenamoji zona.
  • Simbolis – šioje skiltyje nurodykite, kaip reikia vaizduoti šios taisyklės atrinktus geografinius objektus (geoobjektus).

Jei geoobjektai turi pavadinimus (pavyzdžiui keliai), galite nurodyti, kad paišant žemėlapį būtų parodytos ir reikšmės iš lauko „name“:

etikeciu_savybes

Yra dar labai daug skirtingų savybių ir funkcijų, kurias galite naudoti. Tiesiog palandžiokite po savybių dialogus. Galų gale turėtumėte gauti žemėlapį, panašų į šitą:

zemelapis

Taigi, duomenų įkėlimas į QGIS baigtas. Kituose įrašuose parašysiu, ką įdomaus ir naudingo galima padaryti su tokiais geografiniais duomenimis.

Share