Mašininis mokymasis I: reikalavimai

Prieš du mėnesius buvo rašyta apie Mapbox sukurtą atvirą ortofotografijų atpažinimo programinę įrangą „Robosat“.

Robosat

Tai mašininio mokymosi, gilaus mokymosi (angl. deep learning) priemonė, skirta spręsti nuotraukų segmentavimo (angl. image segmentation) uždavinį. Čia patikslinsiu, kad nuotraukų analizę (angl. computer vision) grubiai galima būtų skirstyti į du tipus:

  • objektų aptikimas – galimybė nurodyti, kad „štai šiame nuotraukos stačiakampyje yra objektas X“,
  • segmentavimas – tai irgi objektų aptikimas, bet nuotraukos taško lygmenyje, t.y. nurodymas, kad „štai šitame pateiktos nuotraukos taške yra objektas X“ (paprastai aptiktas X objektas identifikuojamas daugiau nei viename nuotraukos taške, rezultato pavyzdį matote aukščiau pateiktoje iliustracijoje, kur identifikuojami pastatai, keliai ir medžiai).

Toks ortofotografijų segmentavimas leidžia spręsti tokius uždavinius:

  1. identifikuoti, kad kažkuriame Lietuvos segmente (ortofotografijos kvadratėlyje) yra ar nėra kažkokių objektų, tarkime pastatų,
  2. identifikuoti objektų geometrijas (formas).

Kaip tai pagerintų Lietuvos žymėjimo situaciją, lyginant su dabartine?

Pirmas punktas (objektų aptikimas) leidžia robotui duoti patikrinti atnaujintas ortofotografijos kaladėles (pvz. trečdalį Lietuvos) ir tada žmogų nukreipti tik į tas vietas, kur aptikti nepažymėti objektai (arba kur objektas pažymėtas, bet ortofotografijoje jo nebesimato). Taigi žmogus vis tiek turi atlikti žymėjimo darbą, bet jam nebereikia „ieškoti“ objektų žymėjimui. Pavyzdžiui rasti pastatus dideliuose retai gyvenamuose plotuose yra ne tokia jau ir paprasta užduotis – reikia peržiūrėti labai didelį plotą, o kai analizuojamame regione norimų objektų jau yra nemažai pažymėta, žmogaus dėmesys atbunka ir daroma nemažai klaidų (praleidžiami skirtumai tarp ortofotografijų ir sužymėtų objektų). Taipogi, kai objektus aptinka robotas, tai galima tikėtis tolygaus (pilno) objekto sužymėjimo visame apdorotame regione (pvz. Lietuvoje), t.y. galima tikėtis, kad bus sužymėti beveik visi objektai, o ne taip, kaip yra dabar – sužymėti tik tie plotai, kurie kažkam kažkodėl pasirodė įdomūs.

Antras punktas (objektų geometrijos identifikavimas) leistų dar daugiau – robotas galėtų (galbūt su žmogaus patvirtinimu) pats sužymėti (ar ištrinti) objektus.

Kas įmanoma, kas neįmanoma, kokios realios galimybės ir problemos, negalima atsakyti nepadarius bandymo su Lietuvoje naudojamomis Nacionalinės Žemės Tarnybos ortofotografijomis (ORT10LT). Atsakyti negalima, nes rezultatai labai priklauso nuo konkretaus ortofotografinio žemėlapio savybių: spalvų, rezoliucijos, analizuojamo objekto savybių (skirtingose šalyse skirtingi pastatai) ir pan. T.y. negalima tiesiog remtis užsienio rezultatais.

Kad tai būtų išsiaiškinta, jau beveik du mėnesius vykdomas bandomasis robosat naudojimas aplink Labanorą. Apie rezultatus parašysiu kitame įraše.

Share

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *