Lankytinų vietų informacijos įvedimas

Šiame skyriuje parašysiu apie tai, kaip galima įvesti (arba atnaujinti) informaciją apie lankytinas vietas, t.y. muziejus, kavines, mokyklas ar pan. Kas jau kas, o lankytinų vietų įvedimas yra labai paprastas. Atviram žemėlapiui lankytinų vietų labiausiai trūksta, nes be vietinių žinių labai sunku stebėti kavinių ar parduotuvių atsiradimą, o dar sunkiau – išnykimą. Bet apie viską iš eilės…

Lankytinų vietų žymėjimo būdai

Lankytinas vietas atvirame žemėlapyje galima žymėti dviem būdais: kaip tašką arba kaip plotą.

Žymėjimas tašku

Galima esamame (anksčiau nupaišytame) pastate padėti vieną tašką, pažymintį, tarkime, kavinę dideliame pastate. Tai paprasčiausias žymėjimo būdas, nes nereikia paišyti pastato geometrijos (formos). Paprastai lankytinos vietos taškais žymimos tada, kai žymimas objektas neužima viso pastato. Pavyzdžiui jei yra didelis gyvenamasis daugiabutis ir viename jo krašte yra kirpykla, tai kirpyklą žymėsime ne ant pastato, o kaip tašką tame pastate, nes visas pastatas juk nėra kirpykla.

Žymint lankytiną vietą tašku reikia patikrinti, ar jūsų įvedama informacija dar nėra pažymėta ant pastato (nes tokiu atveju įvedus tą pačią informaciją dar ir kaip tašką, turėtume dubliuotą informaciją, o tai jau žymėjimo klaida).

Žymėjimas plotu

Galima visą pastatą pažymėti kaip lankytiną vietą. Pavyzdžiui, degalinės paprastai būna atskiri pastatai. Tokiu atveju degalinės žymas dėsime ne kaip atskirą tašką, o kaip plotą – pastatą.

Visgi, jei tame pačiame pastate yra daug lankytinų vietų ir negalima išskirti vienos – pagrindinės – reikėtų pagalvoti apie žymėjimą tašku.

Jei neapsisprendžiate, kuriuo būdu pažymėti lankytiną vietą, nes abu variantai tinka, – rinkitės žymėjimą plotu – tai daugiau informacijos duodantis (t.y. naudingesnis) variantas.

Informacijos OSM keitimas

Taigi, prisiregistravę prie atviro žemėlapio, galite įvesti (ar papildyti) lankytinų vietų informaciją. Norėdami tą padaryti, žemėlapyje susiraskite vietą, kurioje yra įvedamas objektas. Pasistenkite maksimaliai priartinti vaizdą, kad įjungus redagavimo režimą nepasimestumėte tarp daugybės rodomų geoobjektų. Tada iš meniu „Keisti“ parinkite redaktorių „iD“:

keisti_su_id

Redaktoriuje bus įkelti jūsų parinkto ploto objektai. Taškiniai objektai rodomi kaip lašeliai ir prie jų rodoma tik viena funkcija – „naikinti“:

pazymetas_taskas

Šioje iliustracijoje matote taškais pažymėtus Čili kaimą, knygyną ir banko skyrius.

Objektai gali būti pažymėti ir kaip pastatai, pavyzdžiui ši benzino kolonėlė:

pazymetas_pastatas

Šiuo atveju išskirtas ne taškas, o visas pastatas ir galimų funkcijų jau daugiau nei viena.

Lankytinos vietos įvedimas

Visų pirmą jums reikia pasirinkti esamą objektą (tašką ar plotą) arba sukurkti naują (jei žymimo objekto dar nėra). Taigi spauskite mygtuką „taškas“ arba „plotas“ ir pele nurodykite objekto vietą.

Dabar jums reikia nurodyti objekto savybes. T.y. reikia pasakyti, ką čia pažymėjote? Biblioteką, restoraną ar viešąjį tualetą? Šios savybės nurodomos redaktoriaus kairėje pusėje:

geoobjekto_savybes

Kaip matote, išsirinkę lankytino objekto tipą, gausite galimybę įvesti objekto pavadinimą ir papildomas savybes. Kai kurios savybės yra taikomos visiems objektams, pavyzdžiui adresą turės visi objektai miestuose, o štai patiekiamo valgio tipą (vietinis, pica, jūrų ir pan.) turės tik restoranai. Kokią papildomą informaciją galima įvesti apie parinktą objekto tipą jums parodys redaktorius.

Norint įvesti kai kurią papildomą informaciją, tokią kaip svetainę ar wikipedijos straipsnio nuorodą, galite pasinaudoti vienu iš po savybės esamų mygtukų, kurių pagalba pridėsite papildomus laukus. Štai pavyzdys, kaip pridedamas svetainės laukas:

geoobjekto_savybes_su_svetaine

Įvedę visą turimą informaciją (būtinai įveskite pavadinimą, ir, jei žinote, adresą) spauskite mygtuką „Išsaugoti“:

mygtukas_issaugoti

Pakeitimo komentare įrašykite, ką keičiate ir iš kur gavote informaciją, pavyzdžiui „Nauja Špunka Džiuginėnuose. Vietinės žinios“. Viskas! Informacija jau atvirame žemėlapyje.

Lankytinų vietų naikinimas

Informacijos aktualumo palaikymui nemažiau svarbu yra ir naikinti jau nebeegzistuojančias lankytinas vietas. Taigi jei žinote, kad kažkoks restoranas užsidarė visiems laikams, atverkite žemėlapį, pažymėkite dingusį restoraną (jei jis pažymėtas kaip taškas) ir spauskite šiukšlių dėžės mygtuką (ištrinti). Jei lankytina vieta buvo pažymėta ant pastato, tada pastatą palikite, o tiesiog panaikinkite lankytinos vietos žymas; paprastai tai bus vietos tipas, pavadinimas, svetainės adresas ir pan. Pastato ir/ar adreso žymas palikite, nes tai lieka, net ir dingus kavinei ar aludei:

savybiu_naikinimas

Share

Vilniaus adresai

Kiek anksčiau jau buvo rašyta apie Vilniaus adresų papildymą. Šį kartą parašysiu apie tai, kaip adresų informacija yra atnaujinama ir prižiūrima.

Adresų informacijos pasikeitimai

Gali pasirodyti, kad pastovus adresų palaikymas nėra labai svarbus. Jei Vilniaus savivaldybė pateikiamų adresų sąrašą atnaujins kas metus, užteks kartą per metus adresus iš naujo įkelti ir viskas? Tikriausiai ne, nes neaišku, kas kiek laiko Vilniaus savivaldybė atnaujins dabar pateikiamą adresų sąrašą, o ir Vilniaus adresų informacija pakankamai sparčiai keičiasi. Štai adresų pasikeitimo grafikas:

adr_change

Kaip matome, kiekvieną mėnesį atsiranda 300 naujų adresų. Tai apie 10 adresų per dieną! Taipogi po 50 senų adresų yra panaikinama. Tokiais tempais per metus bus sukurta 3500 naujų adresų, o tai sudaro daugmaž 7% visų Vilniaus adresų.

Taigi norisi adresus atnaujinti daugmaž tuo pačiu metu, kai adresų informaciją keičia Vilniaus savivaldybė. Laimei adresų pokyčių informacija (adresų keitimo įsakymai) yra viešai prieinama Vilniaus savivaldybės svetainėje, o pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, ši informacija yra ir vieša, ir atvira (t.y. ją ramiai galime naudoti OSM pildymui).

Adresų pasikeitimų įsakymai publikuojami pdf formatu. Šis formatas nėra toks patogus, kaip tarkime xml, bet visgi tai ne piešinys, reiškia jį galima apdoroti automatiškai. Kiekviename įsakyme yra viena arba daugiau eilučių, kiekvienoje iš kurių yra naikinamo ir/ar sukuriamo adreso informacija (gatvė, numeris, korpusas) bei tikslios adreso koordinatės.

Šią informaciją perskaito sukurti skriptai ir tada gauname daugmaž tokį įsakymo detalizavimą:

adresu_isakymo_detales

Kaip matome, įsakymo informacija sulyginama su esama adresų informacija. Patikrinama ar kuriamas adresas jau yra OSM duomenų bazėje. Jei yra, ar jis nėra per daug nutolęs nuo įsakyme pateikiamos padėties. Jei adreso informacijos nėra, trūkstamą informaciją vienu paspaudimu galima perduoti į JOSM redaktorių.

Kadangi didžioji dalis šio proceso yra automatizuota, vieno adreso informacijos pasikeitimas apdorojamas per kelias sekundes. Tai leidžia negaištant daug laiko greitai atnaujinti adresų informaciją.

Vilniaus savivaldybės adresų informacijos lyginimas su OSM DB

OSM duomenų bazė yra atvira. Informaciją bet kas gali tiek skaityti, tiek ir keisti. O tai reiškia, kad žymėtojai gali netyčia sugadinti adresų informaciją, pavyzdžiui keičiant pastato geometriją panaikinti egzistuojančio adreso žymas ar pridėti seniai jau panaikintą adresą (žinau atvejų, kai gyventojai po adreso pasikeitimo nežinojo savo naujo adreso ir pyko ant taksi vairuotojų, kurie važiavo pagal naują adresų informaciją, tokie gyventojai gali norėti „pataisyti“ adresų informaciją OSM duombazėje). Taigi reikia karts nuo karto palyginti Vilniaus Savivaldybės adresų db (atnaujinamą naudojant įsakymų duomenis) su informacija, esančia OSM duomenų bazėje.

Palyginę gauname dvi adresų grupes:

  • Adresai, kurie yra VS db, bet kurių nėra OSM. Tokius adresus pridedame į OSM.
  • Adresai, kurie yra OSM db, bet kurių nėra VS db. Tokius adresus iš OSM db išimame.

Taigi turint šiuos du sąrašus galima pastoviai palaikyti švarią ir šviežią adresų informaciją.

Bendras adresų informacijos kelias

Taigi galutinį informacijos kelią matome šioje schemoje:

adresu_informacijos_eiga

  • Periodiškai (kol kas neaišku, kas kiek laiko VS atnaujins savo skelbiamą adresų sąrašą) adresai gaunami iš Vilniaus Savivaldybės. Gauta informacija naudojama pradiniam tarpinės adresų db užpildymui ir periodiškam jos sinchronizavimui.
  • VS adresų keitimo įsakymai naudojami greitam adresų informacijos pasikeitimų įkėlimui į tarpinę adresų db
  • Duomenys tarpinėje adresų db naudojami atnaujinant ir prižiūrint Vilniaus adresų duuomenis OSM duomenų bazėje.

P.S. Na, realybėje gal nėra viskas taip paprasta, viena-kita klaida gali pasitaikyti ir VS duombazėje, bet tai jau visai kita tema 🙂

Share

Pasipildė Bing Maps

Bing Maps savo palydovinį žemėlapį papildė milžinišku 13 mln. kilometrų plotu naujų nuotraukų, kas sudaro beveik 316Tb[1]. Nemažai pasipildė ir Lietuvos teritorijoje, atsinaujino kai kurie plotai, bei dingo tarpai tarp senųjų didelės rezoliucijos plotų. Peržiūrėti dabar esantį padengimą galite čia.

Ta proga siūlau pažiūrėti 4 minučių video apie palydovų industrijos istoriją.

[1] http://www.bing.com/blogs/site_blogs/b/maps/archive/2013/09/06/bing-maps-publishes-13-million-square-kilometers-of-imagery.aspx

Share

OsmAnd lietuviški žemėlapiai

Tikriausiai ne vienam iš Jūsų teko susidurti su buitiniais navigatoriais. Garmin, TomTom yra vieni iš populiariausių, bet tikrai ne vieninteliai. Kadangi tai yra komerciniai produktai su savo patentuotais duomenų formatais, OSM duomenis panaudoti juose dažnai yra labai sudėtinga. Yra gan sėkmingų bandymų generuoti Garmin failus, bet neišvengiama ir nemažai trūkumų – neveikia adresų paieška, maks. greičio apribojimai, navigacija dideliuose plotuose. Dėl šių priežasčių OSM pagrindu veikiantys žemėlapiai yra žymiai populiaresni Android įrenginiuose.

Viena iš populiaresnių ir neblogai veikiančių programėlių yra OsmAnd. Nevardinsiu čia jos privalumų ir trūkumų, nes apie juos galit pasiskaityti google play. Man asmeniškai labiausiai užkliuvo sunkumai atsinaujinant duomenis – nemokama versija riboja parsisiuntimų kiekį tik iki 10. Kita vertus, ši programėlė yra atviro kodo ir pasigaminti žemėlapius galima savarankiškai. Kiekvieną kartą gamintis failus pačiam užtrunka, todėl patogiau yra pasidaryti automatinį generavimą. Pilną aprašymą apie savo OsmAnd žemėlapių gamybą galite rasti čia.

O jei norit tiesiog atsisųsti naujausią lietuvišką failą, galit jį gauti iš http://osm.ramuno.lt/downloads/osmand/. Čia padėti failai turi POI, maršrutizavimo, transporto ir adresų registrus. Patį failą reikią įkelti į SD kortelės katalogą osmand. Žinoma, prieš tai reikėtų ištrinti senesnius failus Lithuania* arba Europe_Lithuania*.

Share

Kelių ilgiu aplenkėme „Lietuvos kelius“

Kuriant kokį nors produktą, pildant duomenų bazę, ar šiaip ką nors darant, įdomu žinoti, kaip sekasi. Jei esi vienas, t.y. kai nėra su kuo lyginti, tai tuo pačiu metu sekasi ir geriausiai, ir blogiausiai, arba tiesiog – niekaip. Ir mūsų visų pastangas pildant Lietuvos atvirą žemėlapį norisi kažkaip įvertinti ir palyginti. Kadangi Lietuvos GIS duomenis turi toli gražu ne tik OpenStreetMap, tad galime save su kuo nors iš jų palyginti.

Vienas iš OSM duomenų naudojimų – GPSR įrenginiams skirti žemėlapiai. Lietuvoje vienas populiaresnių komercinių žemėlapių yra Garmin įrenginiams skirtas produktas „Lietuvos keliai“, kurio savybės (kelių ilgiai, taškų/adresų skaičiai ir pan.) yra pateikiamos oficialiuose Garmin/Fedingo puslapiuose. Štai su juo galime save ir palyginti:

Statistika

Žemėlapių palyginimas, šaltinis: http://z.samogitian.com/garmin/

Vakar mes aplenkėme šį žemėlapį kelių ilgiu, t.y. pas mus jau yra daugiau nei 83000km kelių. Atvirame žemėlapyje esantys keliai, kaip ir komerciniame, turi šias savybes:

  • Maršrutizavimas
  • Eismo kryptys
  • Posūkių apribojimai

Taigi turima kelių informacija yra pilna ir puikiai tinka naudojimui GPSR įrenginiuose.

Žinoma tai nereiškia, kad turime visus kelius, kurie yra ir „Lietuvos keliuose“. Juk OSM duomenyse yra daug kelių, kurių nėra komerciniame žemėlapyje, t.y. miško keliukų, pėsčiųjų ar dviračių takų ir panašiai. Taigi kažkurių kelių nėra „pas mus“, kažkurių – „pas juos“. Bet bendras pasiekimas vis tiek malonus.

Kitas žingsnis – įvesti į atvirą žemėlapį visas Lietuvos gyvenvietes, jų, kaip matome, trūksta daugiau nei pusės. Gerai, kad Nacionalinė Žemės Tarnyba neprieštaravo, kad gyvenvietes mes įvestume iš jų georeferencinio erdvinių duomenų rinkinio, prieinamo va čia: http://www.geoportal.lt/zis/, žinoma į pakeitimo komentarą nepamirštant įrašyti ir duomenų šaltinį – „NŽT GDR10LT“.

Ką gi, džiaugiamės kelių ilgiu ir judame link kito stulpelio (angl. milestone) – gyvenviečių duomenų užpildymo!

Share