Atnaujinant Lietuvos OpenStreetMap duomenis pastebėtas akivaizdus upių vingiavimo/meandros/keliavimo pavyzdys:
Šioje nuotraukoje mėlyna linija – prieš kelis metus tikslinta Jūros upės centro linija. Kaip matome pagal ortofotografiją, upė prasigraužė trumpesnį kelią ir dabar tekės tiesiau. Šiuo atveju, panašu, neliks net senvagių.
Ar teko kada nors planuoti savo maršrutą? O gal norėjote pasidalinti su draugais savo jau įveikta ar dar tik planuojama kelione? Gal galvojate su draugais važiuoti kartu ir norite jiems nusiųsti žemėlapį su pažymėtu kelionės maršrutu? O gal kuriate puslapį apie pažintinį taką ir norite įdėti tako žemėlapį?
Visiems šitiems tikslams tiks naujai kuriama sistema „Takas“.
Maršruto planavimas
Visų pirma maršrutą reikia suplanuoti (nubraižyti). Galbūt turite kažkokias pastoviai lankomas vietas, kurias mėgstate aplankyti? Gal savo įprastas vietas, gal kokio nors parko ar regiono lankytinas vietas? Visas jas galite susivesti į sistemą „Takas“ vėlesniam panaudojimui maršrutuose. Jei taškų, kuriuos norėtumėte perpanaudoti skirtinguose maršrutuose neturite, – niekas neverčia – apsieisite ir be pastovių taškų. Galite iš karto dėlioti savo taką!
Žemėlapyje parinkite įvestą pastovią vietą ar tiesiog dėkite tašką bet kur žemėlapyje – tai bus jūsų tako pradžia. Kai tik įvesite antrą tašką, iš karto bus paskaičiuotas ir kelias tarp jų. Taip, pridėdami kiek reikia taškų, susidėliosite visą maršrutą:
Kaip matote iš iliustracijos, atkarpos gali būti įveikiamos skirtinga transporto priemone: kažkur keliausite mašina, kažkur dviračiu ar pėsčiomis. O jei jūsų maršrutas yra visiškai laukinis – galite rinktis bekelės atkarpas – galėsite patys nubraižyti planuojamą maršrutą. Ateityje turėtų atsirasti galimybė naudoti ir baidarių maršrutizavimą – galima bus planuoti net ir baidarių žygius.
Tokį maršruto braižymą jūs atliekate savo paskyroje, kur niekas daugiau patekti negali. Taigi tik jūs valdote, kas rodoma jūsų maršrute.
Maršruto publikavimas
Sukūrus ir įrašius maršrutą į Tako duomenų bazę, jūs gausite unikalią nuorodą, kurią galėsite siųsti draugams arba įsidėti į savo puslapį ir jame bus peržiūros režime rodomas jūsų sukurtas maršrutas. Jis atrodys taip pat, kaip ir planavimo režime, tik kad nebus redagavimo valdiklių (tokių, kaip matomi aukščiau pateiktos iliustracijos dešinėje pusėje) ir, žinoma, nebus galimybės keisti tako.
Išbandykite
Tai tiek, viskas taip paprasta!
Takas dar intensyviai kuriamas, tai funkcionalumas pildosi, keičiasi, bet jau dabar galite paskaityti aprašymą: https://github.com/openmaplt/takas/wiki, na ir žinoma jį išbandyti: https://takas.openmap.lt/. Maršrutų kūrimui galite sukurti savo paskyrą (prisiregistruoti), o jei tiesiog norite pabandyti ir jums nerūpi, kad po kažkurio laiko maršrutas gali būti ištrintas ar kad maršrutą galės peržiūrėti ir redaguoti, kas tik norės – galite nesiregistruoti ir tiesiog prisijungti į bandomąją paskyrą.
Daug kas mėgsta pasivaikščioti pažintiniais takais: paruoštais turistams, išvalytais, sutvarkytais, su įvairiais informaciniais stendais, aikštelėmis automobiliams, tuntais kitų keliautojų ir pan. Bet ar bandėte kas nors kitokius maršrutus – nepritaikytus turizmui, tokius, kuriuose jūs praktiškai niekada nesutiksite kitų žmonių?
Specialiai turizmui nepritaikytuose maršrutuose lankomos mažai kam žinomos vietos, važiuojama ar einama kitų žmonių nepramintais takais:
Tokie takai anksčiau ar vėliau apdovanoja – kelionėje pailsime po ilgaamžiais ąžuolais galiūnais:
Arba patenkame į tokias slaptas vietas, kurių, jei iš anksto nežinosi, gali ir visai nepastebėti, net praeidamas visai šalia. Štai miške (pagal instrukcijas) neriame į tankmę ir… patenkame prie šaltinio – upeliuko pradžios, pasislėpusios iš šonų nepastebimoje miško dauboje:
Tokie maršrutai labai gražūs ir įdomūs, bet kadangi maršrutas nėra pažymėtas realybėje, reikia turėti žemėlapį, kad neišklystum. Visgi, kodėl apie tai rašau atviro žemėlapio dienoraštyje, kuris nėra skirtas kelionėms?
Pirma – žemėlapio pildymas. Laukiniai maršrutai mus veda per vietas, kurios yra retai lankomos, todėl dažnai būna silpnai sužymėtos, o internete (nenuvykus į vietą) sunku rasti informacijos. Bet dabar, be abejo, įdomiausias iš tokių vietų jau galima rasti ir OpenStreetMap:
Antra – archeologo prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus projektas https://www.vykintokeliai.lt siūlo būtent tokius maršrutus. Kadangi reikia žemėlapio – prasidėjo bendradarbiavimas su OpenStreetMap: žemėlapis ne tik naudojamas maršrutų informacijai ruošti ir publikuoti, jis taip pat papildomas įvairiausia informacija apie vietas, nutolusias nuo tankiai apgyvendintų vietų – šis papildymas labai vertingas.
Trečia – pagal realiame gyvenime patikrintus poreikius, kartu kuriama maršrutų (takų) planavimo ir publikavimo aplikacija, kuria pasinaudoti galės visi norintys! Apie tai parašysiu kitame dienoraščio įraše.
Taškiniams žemėlapių objektams generalizacija reikalinga lygiai taip pat, kaip ir kitų tipų objektams, nes smulkesniuose masteliuose jiems irgi pritrūksta vietos. Dažniausiai (populiariausiuose internetiniuose žemėlapiuose) taškų generalizacijoje apsiribojama pačiu primityviausiu keliu – taškai klasifikuojami, klasėms suteikiamas prioritetas ir tada žemesnio prioriteto taškai tiesiog nebraižomi, jei vietą jau užėmė aukštesnio prioriteto taškas. Jei yra keli to paties prioriteto taškai, „kovojantys“ dėl tos pačios vietos žemėlapyje – rezultatas dar prastesnis – lemia atsitiktinumas.
Toks sprendimas, akivaizdžiai nėra idealus. Yra daug taškų generalizavimo variantų: pastumiant, agreguojant ar kombinuojant simbolius. Šiame straipsnyje bus aprašomas tik vienas iš variantų, parinktas Lietuvos upių žemėlapio orientyrų taškų generalizavimui.
Taigi turime situaciją, kad upių orientyrų taškai kartais būna arti vienas kito ir tada arba vienas iš jų dingsta, arba taškai dengia vienas kitą:
Aukščiau pateiktame paveikslėlyje tilto simbolis „užlipo“ ant įkėlimo/iškėlimo vietos simbolio. Abu simboliai yra lygiai taip pat svarbūs – negalima nei vieno iš jų atsisakyti. Reikia simbolius šiek tiek pastumti į šonus, kad žemėlapyje jie tilptų abu.
Upių žemėlapio skaitytojui svarbi ir simbolių rikiuotė. Konkrečiai šiuo atveju svarbu žinoti, kad baidarių įkėlimo/iškėlimo vieta yra už tilto, o ne prieš jį. Todėl renkamės variantą kurti kombinuotą simbolį (susidedantį iš visų arti vienas kito esančių simbolių) juos rikiuojant skaitymo tvarka – t.y. kairėje esantis simbolis plaukiant (žemyn upe) bus sutiktas anksčiau nei dešinėje esantys simbolis. Taigi gauname tokį vaizdą:
Įdėmesnis skaitytojas pastebės, kad konkrečiai šiuo atveju – kai plaukiama realiai į Vakarus (iš dešinės į kairę) – skaitymo tvarka sudėlioti simboliai geografiškai išsidėsto atvirkščiai realioms pozicijoms. Visgi reikia suprasti, kad kitos upės tekės iš kairės į dešinę, o dar kitos aukštyn, žemyn ar įstrižai, taigi prisirišimas prie realių geografinių pozicijų tada pridėtų daugiau neaiškumo ir spėliojimo. Dar vienas niuansas – pagrindinis šių kombinuotų simbolių panaudojimas yra internetiniame žemėlapyje, kur naudotojas vaizdą gali pasukti kaip tik nori, simbolius kaitalioti priklausomai nuo žemėlapio pasukimo būtų gerokai sudėtingiau.
Street complete – tai paprastas būdas prisidėti prie OpenStreetMap pildymo, per daug nesigilinant į redagavimo subtilybes, milijonus žymų kombinacijų ir pan. Apie Street completejau buvo rašyta anksčiau.
Per tuos kelis Street complete naudojimo metus tiek kalbant su žmonėmis, naudojančiais Street complete, tiek ir žiūrint, kokie pakeitimai daromi naudojant šią programėlę, pastebiu, kad arba nepastebimas, arba ignoruojamas, vienas svarbus Street complete niuansas – nustatymų meniu esantis punktas „Užduočių parinkimas“. Kas tai ir kodėl tai svarbu?
Street complete sprendžiame daug paprastų ir viena nuo kitos nepriklausančių užduočių, pvz. pildome pastato arba greičio informaciją, suoliuko savybes ar kavinės darbo laiką. Street complete leidžia įjungti arba išjungti konkrečias užduotis, taip pat pakeisti jų prioritetą (kol neišsprendžiamos aukštesnio prioriteto užduotys, Street complete nerodo kitų užduočių).
Kodėl kai kurias užduotis apsimoka išjungti? Jeigu Street complete OpenStreetMap duomenis pildote ne tiesiog iš neturėjimo ką veikti, o realiai norite pridėti naudingos informacijos, tai galima pagalvoti, kuri informacija realiai bus naudinga, t.y. kokią informaciją bus galima panaudoti žemėlapiuose ar skaičiavimuose? Tarkim „Kokia šio elektros stulpo medžiaga?“ arba „Ar šis suoliukas turi atlošą“ – ar žinote žemėlapį, kuriame būtų naudojama tokia informacija? Net jei žinote, ar toks žemėlapis jums svarbus? Jei ne – išjunkite ar bent jau nutempkite tokias užduotis į pačią apačią, kad Street complete anksčiau siūlytų jums papildyti kitą, galbūt naudingesnę informaciją.
Kokia informacija yra naudinga? Tai labai subjektyvu, bet jei norime pridėti informacijos Lietuvoje (openmap.lt) kuriamiems žemėlapiams, tai mano asmenine nuomone (jūs galite turėti kitą nuomonę:-) naudingos tokios užduotys:
Vietos pavadinimas ir darbo laikas – labai naudinga informacija ieškantiems informacijos apie restoraną, muziejų ar kavinę. Pavadinimas yra pati svarbiausia informacija, kuri leidžia kitiems žymėtojams ieškoti internete daugiau informacijos apie lankytiną vietą. Mobilios programėlės (tarkim OsmAnd) ieškant artimiausių vietų gali net spalva pažymėti vietas, kurios paieškos vykdymo metu dirba/nedirba – tam reikia, kad būtų įrašytas darbo laikas.
Kelio danga – dažnai dangos negalima tiksliai įžiūrėti ortofotografijoje, o informacija svarbi tiek mašina, tiek ir dviračiu ar net pėsčiomis keliaujantiems.
Pastato aukštis ir stogo forma – ši informacija leidžia nesunkiai kurti trimačius žemėlapius, kurie kai kuriais atvejais leidžia lengviau orientuotis vietovėje.
Viešojo transporto stotelių pavadinimai – dar vienas dalykas, kuris nesimato ortofotografijoje, o labai naudingas planuojant kelionę viešuoju transportu.
Ir beje, Street complete turi puikią galimybę palikti pastabą su nuotrauka! Tokia informacija tikrai pravers kitiems, jei jūs nežinote, kaip tiksliai pažymėti.