http://geoawesomeness.com/cartographers-map-crimea
Įdomus straipsnis apie politiškai dviprasmiškas situacijas žemėlapiuose ir kaip jos gali sukelti karinius konfliktus.
Politika žemėlapiuose
Link
Reply
2013-ieji Lietuvoje
Jau baigiasi 2013-ieji metai, kurie buvo itin sėkmingi OpenStreetMap projektui Lietuvoje. Pažiūrėkime, kas gi naujo ar reikšmingo nutiko šiais metais.
Kontaktai su valstybinėmis įstaigomis
Pirmieji bandymai bendrauti su valstybinėmis įstaigomis buvo dar 2011 metais, bet būtent 2013 metus galima pavadinti „proveržio“ metais. Šiais metais ne tik OSM rašė laiškus valstybinėms įstaigoms, bet ir gavome atsakymus, vyko abipusis bendravimas. Gegužės mėnesį vykusios konferencijos „nuo kartografijos iki geografinės informacijos mokslo“ metu OSM projektas buvo pristatytas Lietuvos kartografams ir buvo akis į akį pabendrauta su daugelio Lietuvoje veikiančių įmonių, susijusių su GIS, atstovais. Tai – ir Nacionalinė Žemės Tarnyba, ir GIS-Centras, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, ir Vilniaus universitetas ir kiti. Vieninteliai, su kuriais šiais metais taip ir nepavyko pabendrauti liko VĮ Registrų centras…
Šie kontaktai yra svarbūs ne tik duomenų gavimui/įkėlimui iš valstybinių organizacijų, turinčių didžiulius kiekius GIS informacijos. Tikėkimės, kad tai užuomazgos bendradarbiavimo, kuriuo naudą gaus tiek atviras žemėlapis, tiek ir valstybinės organizacijos/įmonės.
Kontaktai su komercinėmis kompanijomis
Taip pat buvo bendraujama ir su komercinėmis įmonėmis. Vienas iš didesnių/ryškesnių epizodų buvo susitarimas su UAB Palink (IKI), dėl duomenų apie prekybos vietų pateikimą. UAB Palink sukūrė pastoviai atsinaujinantį savo parduotuvių informacijos xml resursą – koordinatės, pavadinimai, darbo laikas ir pan. Šio resurso pagalba atvirame žemėlapyje pastoviai atsinaujina IKI parduotuvių tinklo informacija.
Šis bendravimas svarbus tuo, kad rodo pavyzdį, kaip įvairios įmonės gali teikti geografinę informaciją apie save ir, tiesiogiai pačios nekeisdamos OSM duomenų, visgi užsitikrinti, kad informacija apie juos yra įkeliama ir atnaujinama atvirame žemėlapyje. O juk OSM informacija vėliau matoma tiek internetiniuose, tiek ir įvairių įrenginių (GPSR aparatų, telefonų, planšečių ir pan.) žemėlapiuose!
Ortofoto
Kovo mėnesį buvo sėkmingai baigti visi darbai su Nacionalinės Žemės Tarnybos Lietuvos ortofoto pateikimu OSM duomenų keitėjams. Nuo šiol turime tikrai kokybiškas ortofoto, dengiančias beveik visą Lietuvą (išskyrus pasienio regionus su ne ES valstybėmis), be vaizdo trikdžių (debesų ar rūko) ir tiksliai rektifikuotas, pozicionuotas – nebereikia prieš piešiant objektus ortofoto paslinkinėti pagal turimus GPS pėdsakus, kas buvo viena iš didžiausių problemų naujokams.
Stabilesniam, patogesniam ir patikimesniam ortofoto teikimui buvo sukurtas ORT10LT spiečius (angl. cluster), prie kurio, beje, galite prisijungti ir jūs, jei norite savo resursais padėti atviram žemėlapiui.
Vilniaus adresai
Kartu su judėjimu už atvirus duomenis vasarą buvo sėkmingai susitarta su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Vilniaus adresų duomenų paviešinimo. Vilniaus savivaldybė atvėrė turimų adresų informaciją, kuri buvo įkelta į OSM. Prijungus Vilniaus savivaldybės įsakymų pusiau-automatinę analizę, atvirame žemėlapyje turime naujausius ir pastoviai atsinaujinančius Vilniaus miesto adresų duomenis.
POI statistika, šaltinis: http://z.samogitian.com/status.html
Shape failai
Didėjant duomenų atvirame žemėlapyje kiekiui, daugėja ir pritaikymo galimybės bei poreikiai. Norisi naudojant OSM duomenis kurti savus žemėlapius, svetaines, daryti duomenų analizes ir pan. Tam OSM duomenis reikia turėti ne nutolusioje duomenų bazėje, o savo kompiuteryje. Vienas iš būdų, kaip suteikti paprastą prieigą prie OSM duomenų GIS užsiimantiems žmonėms – Shape formato failų kūrimas ir viešinimas. Nuo šių metų veikia svetainė http://shapes.openmap.lt/, kurioje galima rasti nuolat atnaujinamus shape failus, kuriuose yra informacija apie gyvenvietes, kelius, administracines ribas, žemėnaudą ir pan.
OsmAnd Lietuvos žemėlapiai
Viena populiariausių mobiliųjų įrenginių programėlių, naudojančių OSM duomenis yra OsmAnd. OsmAnd kūrėjai žemėlapį atnaujina 2-3 kartus per mėnesį ir atnaujinimų skaičius nemokamoje versijoje yra ribotas. Norintys gauti dažniau atnaujinamas OsmAnd žemėlapio versijas, bet nenorintys patys kurti šių žemėlapių, gali parsisiųsti kasdien atnaujinamus OsmAnd Lietuvos žemėlapius – http://osm.ramuno.lt/downloads/osmand/
Vilniaus transporto analizė
Metų pabaigoje buvo atliktas sėkmingas bandymas OSM duomenis panaudoti ir valstybiniams reikalams. Kaip bandomasis projektas buvo pasirinkta Vilniaus transporto surinktų pėdsakų analizė. Buvo sukurta svetainė, kurioje galima pažiūrėti, kuriose Vilniaus vietose ir kokiu laiku viešasis transportas užtrunka daugiausia laiko. Tai puikiai parodo, kad OSM gali ne tik imti, bet ir duoti.
Žemėlapio duomenų kiekis
Bendrai žvilgtelėjus į OSM duomenų kiekio statistiką matome, kad duomenų kiekis ir šiais metais sėkmingai augo. Ypač pagreitėjimas buvo jaučiamas kovo mėnesį, kai buvo gauta prieiga prie NŽT ORT10LT.
Viso šito pasekoje mes jau turime visus valstybinės reikšmės kelius. Maža to, metų viduryje pasivijome (ir žinoma aplenkėme :-)) komercinius Lietuvos žemėlapius kelių ilgiu.
Klaidos
Šiais metais buvo tęsiami duomenų kokybės gerinimo ir užtikrinimo darbai. Šiuo metu, pažiūrėjus į įvairius OSM duomenų kokybės vertinimo (klaidų aptikimo) įrankius, matome, kad Lietuva stipriai išsiskiria iš kaimyninių valstybių labai mažu klaidų kiekiu. Klaidos Lietuvoje buvo ne tik sutvarkytos, bet ir įdiegtos priemonės, kurios leidžia klaidas aptikti maksimaliai greitai (priklausomai nuo klaidos tipo – per 1-10 dienų), kas leidžia jas taip pat greitai ir pataisyti.
Žmonės
Žinoma, visa tai būtų neįmanoma be žmonių, be žymėtojų, be „mapperių“! O jų Lietuvoje irgi netrūko. Kiekvieną mėnesį žemėlapį pildydavo apie 60 skirtingų žmonių ir kiekvieną mėnesį pasirodydavo apie 30 naujų veidų.
Ne kartą buvome „gyvai“ susitikę Vilniuje. Sulaukėme net ir žmonių, kurie tik dėl susitikimo atvyko iš kitų Lietuvos miestų!
Sėkmingų 2014!
Taigi, po tokių sėkmingų 2013-ųjų, linkiu visiems ne mažiau sėkmingų 2014-ųjų! Atviram žemėlapiui linkiu dar daugiau duomenų, kokybės ir svarbiausia – draugų!
Žemėlapio spausdinimas naudojant QGIS
Viename iš ankstesnių įrašų rašiau, kaip galima Open Street Map duomenis įsikelti į QGIS programą. Šiame įraše papasakosiu, kaip įkeltus duomenis galima paruošti spausdinimui – t.y. kaip sukurti savo popierinį žemėlapį.
Taigi po to, kai duomenis įsikėlėte į QGIS ir juos apipavidalinote taip, kaip jums patinka: parinkote spalvas, simbolius, savybes ir pan. Jums reikia sukurti taip vadinamą „Spausdinimo kūrėją“ (Projektas->Naujas Spausdinimo Kūrėjas)
Šiame lange galite nurodyti spausdinimo kūrėjo pavadinimą, o galite ir nieko nenurodyti, tokiu atveju QGIS pats suteiks unikalų pavadinimą, pavyzdžiui „Kūrėjas 3“:
Pradedame nuo tuščio lapo. Dešinėje spausdinimo kūrėjo lango dalyje rodomos parinkto elemento savybės. Kortelėje „Kūrimas“ jūs galite nurodyti bendras spausdinamo lapo savybes: dydį, orientaciją, puslapių skaičių ir pan.
Pagrindinis dalykas, kuris bus spausdinamas, tikėtina yra žemėlapis. Taigi spauskite mygtuką 
„Pridėti naują žemėlapį“, ir lape pelės žymekliu nubrėžkite vietą, kur turi būti įkeltas žemėlapis. Pagal nutylėjimą bus pridėta ta pati žemėlapio vieta, kuri buvo matoma pagrindiniame QGIS lange, prieš atidarant spausdinimo kūrėją. Jei norite rodyti kitą vietą, įveskite norimas koordinates žemėlapio elementų savybių kortelėje.
Šis žemėlapis – tai pirmas jūsų pridėtas elementas. Visus pridėtus elementus galima pažymėti, perkelti į kitą vietą, pakeisti jų dydį, savybes ar panaikinti. Pažymėto elemento savybės rodomos spausdinimo kūrėjo dešinėje pusėje, kortelėje „Elemento savybės“. Savybių sąrašas priklausys nuo to, koks elementas yra pažymėtas. Taigi jei pažymėjote žemėlapį – galėsite parinkti apimtį, mastelį, jei parinkote sutartinių ženklų elementą – galėsite nustatyti sutartinius ženklus, paaiškinimo teksto savybes ir pan.
Pridėkime dar vieną svarbų žemėlapio elementą – sutartinius ženklus (legendą). Spauskime mygtuką 
„Pridėti naujus sutartinius ženklus“. Tada pele nurodykite vietą, kur turi būti įdėti sutartiniai ženklai:
Kaip matote, QGIS automatiškai užpildė sutartinių ženklų bloką, naudojant jūsų projekto informaciją. T.y. sutartiniai ženklai užpildyti pagal jūsų turimus sluoksnius ir jų vaizdavimo savybes. Jei kažkokia informacija jums nereikalinga, netiksli ar šiaip norite patobulinti sutartinių ženklų bloką – žvilgterkite į elemento savybes, ten galite nurodyti daugybę parametrų bei keisti elementų sąrašą, tvarką ir pan.
Tokiu pačiu būdu galite pridėti ir kitus spausdinamo žemėlapio elementus: mastelio juostą, etiketes, geometrines figūras, piešinius ar html tekstą.
Primenu, kad žemėlapio turinio (rodomų geografinių objektų) savybės nurodomos sluoksnių informacijoje, t.y. pagrindiniame QGIS lange.
Sudėlioję reikiamus elementus, spauskite mygtuką „Spausdinti“, kad atspausdintumėte sukurtą žemėlapį. Jei norite žemėlapį nusiųsti draugui ar patalpinti savo svetainėje – rezultatą galite įrašyti kaip piešinį, pdf ar svg failą.
ORT10LT klasteris
Kaip žinot, šiais metais gavome oficialų leidimą naudoti ORT10LT ortografines nuotraukas žemėlapių kūrimui. Buvo super, įvyko didžiulis proveržis bendraujant su valstybinėm institucijomis, gautos puikios kokybės nuotraukos, bet jos teikiamos ne itin patogiu servisu ir lėtai. Buvo nuspręsta paleisti proxy servisą, kuris automatiškai konvertuotų į reikiamą failų struktūrą ir pagreitintų veikimą. Bet šis serveris pareikalavo resursų(~100GB 2013 liepą), kuriuos turėti duomenų centre kainuoja, gal ir nedaug, bet suma vis dėl to susidaro. Poreikis bėgant laikui vis auga.
Po poros nesėkmingų bandymų susitvarkyti su tokiais duomenų kiekiais, buvo nuspręsta ieškoti pilnai decentralizuotos platformos ORT10LT paveikslų saugojimui. Turint klasterį, visi norintys ir galintys galėtų prisijungti prie jo ir tokiu būdu panaudoti savo asmeninius kompiuterius bendram reikalui. Tokia platforma buvo pasirinktas Riak ir jis pateisino savo vardą. Šiandien veikia 4 mazgai, kiekvienas iš jų saugo ~40GB duomenų. Tokiu būdu pasiskirsto tiek duomenų tūris, tiek ir jų srautas. Kuo daugiau mazgų, tuo mažiau reikia resursų iš kiekvienio iš jų. Iš esmės Riak veikia P2P principu ir klasteryje nėra nei vieno centrinio mazgo. Vienam mazgui sustojus, jo darbą automatiškai perima ir tęsia likusieji. Taigi, Riak leidžia paprastai turėti net ir labai didelę duomenų saugyklą. Problema kaip ir išspręsta, belieka tik rast savanorių, kurie galėtų ir norėtų panaudoti dalį savo asmeninių kompiuterinių resursų bendram tikslui.
Ką prarasiu, kokie reikalavimai? – pirmieji klausimai, ateinantys į galvą svarstant tokią galimybę. Atsakymas paprastas – prarasit ~50GB kieto disko vietos, 512MB operatyvinės atminties ir truputi duomenų srauto. Na o Jūsų kompiuteris/serveris turėtų būti bent dvigubai talpesnis, kad klasterio mazgas neužgoštų kitos veiklos.
Kam ir kokia iš to nauda? Naudą gaus visi, kas naudoja ORT10LT OSM vystyme. Juk kuo daugiau klasterio mazgų, tuo labiau pasiskirsto duomenys ir jų srautas, tuo mažesnė tikimybė sutrikdyti klasterio veikimą vienam iš mazgų „nulūžus”, tuo labiau išlošia OSM bendruomenė. Nei aš, nei kas nors kitas, jokios asmeninės naudos iš šio klasterio neturės. Klasteris naudojamas išskirtinai tik ORT10LT paveikslams.
Taigi, jei nusprendėte prisidėti, tai padaryti galim dviem būdais:
- atsisiųsti paruoštą VirtualBox diską – http://ort10lt.openmap.lt
- įsidiegti Riak savarankiškai;
Antrasis būdas sunkesnis, ypač jei nenaudojate Debian šeimos operacinės sistemos, todėl pradžiai rekomenduočiau naudoti pirmąjį būdą. Kilus klausimams visada galima kreiptis į mane, Ramūną, arba Tomą asmeniškai arba per talk-lt.
OSM duomenų įkėlimas į QGIS
OpenStreetMap duomenys yra atviri, tai reiškia kad bet kas gali juos naudoti nieko neklausdamas ir neprašydamas. Iš pradinių duomenų sugeneruotus internetinius žemėlapius galime pasižiūrėti naršyklėse, galime atsisiųsti GPSR įrenginiams paruoštus žemėlapius ir pan. O kas, jei mes norime pasiimti pradinę vektorinę informaciją ir pabandyti daryti kažką savo? Pavyzdžiui padaryti duomenų analizę arba sukurti spausdinamą žemėlapį, pagal savo skonį ir poreikius sudėliojus objektus ir jų savybes? Vienas iš būdų tą padaryti – įsikelti OSM duomenis į GIS duomenis apdorojančią programa QGIS.
Kas yra QGIS?
QGIS yra atviro kodo, nemokama priemonė darbui su geografiniais duomenimis. Ji veikia visose pagrindinėse operacinėse sistemose. Šią programą galite parsisiųsti iš QGIS svetainės.
OSM duomenys
Į QGIS duomenis galima atsisiųsti tiesiai iš OSM duomenų bazės, galima atidaryti kokiu nors OSM redaktoriumi įrašytą duomenų failą .osm ir pan. Bet vienas patogesnių būdų yra atidaryti „shape“ failus. „Shape“ formatą prieš daug metų sugalvojo kompanija ESRI ir šis formatas yra de facto standartas GIS bendruomenėje. Taigi šiame įraše ir pasirinkome būtent „shape“ failų variantą.
Bet kurios pasaulio šalies/regiono shape failus galite atsisiųsti iš geofabrik.de (atnaujinama kasdien). Pavyzdžiui Lietuvos duomenis rasite čia: http://download.geofabrik.de/europe/lithuania.html
Arba galite siųstis Lietuvos duomenis ir iš čia: http://shapes.openmap.lt/
Duomenų įkėlimas į QGIS
Taigi, jūs jau įsidiegėte QGIS programą ir atsisiuntėte shape failus (įrašėte juos į vieną aplanką). Paleidę QGIS naujame projekte spauskite mygtuką „Pridėti vektorinį sluoksnį“ 
Atsidariusiame dialoge palikite nuostatą „Failas“ ir parinkite vieną iš shape failų, pavyzdžiui vandens plotų informaciją – „vanduo_p.shp“:
Pridėjus naują sluoksnį, QGIS parinks atsitiktinę spalvą visų sluoksnio duomenų rodymui. Mažai tikėtina, kad vandens sluoksniui bus pataikyta parinkti mėlyną spalvą, tai jums reikės padaryti patiems. Spauskite dešinį pelės mygtuką ant naujo sluoksnio įrašo ir kontekstiniame meniu parinkite punktą „Savybės“:
Atsidariusiame dialoge nueikite į skiltį „Stilius” ir ten parinkite jums tinkančia spalvą šio sluoksnio vaizdavimui:
Štai jūsų žemėlapis jau turi šiek tiek informacijos ir jūs išmokote keisti žemėlapyje rodomų objektų savybes.
Bet ne visiems skirtingiems objektų tipams yra kuriami atskiri shape failai. Tarkim žemės naudojimo shape faile yra informaciją apie miškus, pievas, gyvenamąsias, komercines ir industrines zonas. Kad skirtingoms to paties shape failo objektų grupėms galėtumėte nurodyti skirtingus paišymo stilius, jums reikia naudoti stilių apibrėžimo tipą „pagal taisykles“:
Jame galite nurodyti kiek tik norite skirtingų taisyklių, išrenkančių objektus iš shape failo ir tada kiekvienai išrinktai grupei nurodyti skirtingas vaizdavimo taisykles. Kaip matote aukščiau pateiktoje iliustracijoje, atskiros vaizdavimo taisyklės yra sukurtos miškams, pievoms bei skirtingoms miestų zonoms. Naujos taisyklės kuriamos paspaudus mygtuką su pliuso ženklu:
Čia svarbūs laukai yra šie:
- Etiketė – nurodykite, kaip reikėtų pavadinti šios taisyklės atrinktus objektus. Tai bus naudinga vėliau, kai norėsite įjungti/išjungti šių duomenų vaizdavimą žemėlapyje arba jei kursite sutartinių ženklų sąrašą žemėlapiui.
- Filtras – nurodoma, kokia SQL sąlyga reikia parinkti savybes iš shape failo. Tarkime „zeme.shp“ faile prie visų plotų yra laukas „landuse“, pagal kurio reikšmes galima nustatyti, kas tai per žemė. Jei landuse=’forest’ – tai bus miškas, jei landuse=’residential’ – gyvenamoji zona.
- Simbolis – šioje skiltyje nurodykite, kaip reikia vaizduoti šios taisyklės atrinktus geografinius objektus (geoobjektus).
Jei geoobjektai turi pavadinimus (pavyzdžiui keliai), galite nurodyti, kad paišant žemėlapį būtų parodytos ir reikšmės iš lauko „name“:
Yra dar labai daug skirtingų savybių ir funkcijų, kurias galite naudoti. Tiesiog palandžiokite po savybių dialogus. Galų gale turėtumėte gauti žemėlapį, panašų į šitą:
Taigi, duomenų įkėlimas į QGIS baigtas. Kituose įrašuose parašysiu, ką įdomaus ir naudingo galima padaryti su tokiais geografiniais duomenimis.