Visi ne kartą matėte žemėlapiuose ežerų ir tvenkinių etiketes (pavadinimus). Spausdintuose profesionalių kartografų sukurtuose žemėlapiuose tokios etiketės yra išlenktos pagal vandens telkinio formą, šrifto dydis ir tarpai tarp raidžių parinkti taip, kad etiketė būtų kiek galima didesnė (proto ribose).

Prie ežero formos pritaikytos etiketės labiau siejasi su ežeru, t.y. žemėlapio skaitytojui aiškiau, kad ši etiketė priklauso būtent ežerui, ir būtent šitam ežerui. Kuo mažiau skaitytojui reikia sąmoningai galvoti – tuo žemėlapis yra aiškesnis, tuo geriau jis perduoda norimą informaciją.

O štai internetiniuose žemėlapiuose tokios etiketės paprastai tiesiog numetamos kaip paprastos, horizontalios, vienodo šrifto ir vienodų tarpų tarp raidžių. Tas pats buvo ir su OpenStreetMap žemėlapiu. Tikriausiai labiausiai pažengusiu galima laikyti gūglo žemėlapį, kur vandens etiketės bent jau pakreiptos pagal ežero formą, bet dydis vis tiek vienodas.

Šito priežastis gan paprasta: nėra trivialu parašyti algoritmą, kuris paskaičiuotų teisingus etikečių parametrus, bet dar sunkiau yra iš principo abstrakčiai aprašyti, kaip tos etiketės turėtų atrodyti.

Džiugu pranešti, kad bendradarbiaujant su Lietuvos kartografų draugija baigtas pirmas tokių etikečių skaičiavimo algoritmo kūrimo etapas. Kuriamos paprastesnių vandens telkinių (kurių yra 99%) etiketės ir šiuo metu vaizduojamos Lietuvos topografiniame žemėlapyje:

Jau greitu metu tokios etiketės bus naudojamos ir kituose openmap.lt žemėlapiuose, etikečių duomenys bus pateikti atviru formatu visiems, kuriantiems savo žemėlapius.

Detalesnę techninę informaciją rasite Spatial Forces tinklaraštyje.

Atvirajame žemėlapyje (OpenStreetMap) adresus suveda vietos žinias turintys žmonės, nes Registrų centre saugoma adresų informacija vis dar uždara. Išimtis tik Vilnius, kuris kol kas vienintelis drąsus Lietuvos miestas, atvėręs savo adresų (ir ne tik) duomenis.
Adresų paieškai reikia dar ir administracinių ribų. Kadangi šie Registrų centre saugomi duomenys irgi uždari, tai juos tenka rankioti iš bendrųjų planų ir tada modifikuoti pagal realiai įvestus adresus.
Šiame įraše ir noriu parodyti vieną vietą Vilniaus rajone, kur administracines ribas suvedus pagal realius adresus, gavosi labai „įdomus“ rezultatas.

Prašome pasigėrėti:

Viena spalva – viena gyvenvietė!

Žinoma oficialios administracinės ribos ne tokios sudėtingos, bet oficialiose ribose oficialūs adresai sukrenta iš kitų gyvenviečių, t.y. gyvenvietės X ribose turime gyvenviečių Y ar Z adresus, o tai dar blogiau 🙂