Kodėl naudinga lankytinas vietas registruoti OpenStreetMap?

Dažnai žmonės klausia, kodėl reikia lankytinas vietas (muziejus, kavines, restoranus, viešbučius, kaimo sodybas ir t.t. ir pan.) registruoti atvirame žemėlapyje (OpenStreetMap), juk yra Google žemėlapiai. Pabandysiu parašyti kelias priežastis.

Pastaba: Lietuvoje yra dar ir trečias žemėlapių variantas – Nacionalinės Žemės Tarnybos „valstybinis georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys GDR10LT“. Plačiajai visuomenei jis tikriausiai bus žinomas pavadinimu „maps.lt“ (maps.lt yra tikriausiai žinomiausia svetainė, naudojanti GDR10LT duomenis). Tai yra puikus žemėlapių pagrindas Lietuvoje, bet šiame įraše apie jį nebus nieko rašoma, nes pagal savo paskirtį GDR10LT nėra skirtas registruoti lankytinas vietas, tokias kaip muziejai, kavinės, kaimo sodybos ir pan.

Taigi pradėkime…

Teisinė pusė

Kai informacija įkeliama į Google žemėlapius, ji iš karto tampa Google nuosavybe. T.y. net žmogus, kuris įkėlė informaciją, negali vėliau išsitraukti jos ir naudoti pagal savo poreikius.

OpenStreetMap atveju visa informacija yra atvira. Viską galima išsitraukti ir perpanaudoti savo tikslais. Tiek savo įvestą, tiek kitų.

Paslaugų tiekėjai

Kadangi Google žemėlapių duomenys yra Google nuosavybė, tai reiškia ir žemėlapius teikia išskirtinai tik Google. T.y. jūs neturite paslaugų tiekėjo lankstumo. Arba sutinkate su Google paslaugų teikimo sąlygomis, arba neturite žemėlapio.

OpenStreetMap atveju yra krūvos tiekėjų, kurie jums gali teikti žemėlapio paslaugas. Pradedant nuo paprastų nemokamų (kad ir pats www.openstreetmap.org), baigiant įvairiai įkainuojamomis sudėtingomis paslaugomis (tarkim mapbox.com). Jau nekalbant apie tai, kad, jei turite noro ir žinių – žemėlapių paslaugas galite teikti (sau arba/ir kitiems) patys.

Skirtingi panaudojimai

Kadangi OpenStreetMap duomenys yra atviri, juos gali bet kas perpanaudoti įvairiausiais tikslais. T.y. galima ne tik padaryti „standartinį“ internetinį žemėlapį (kokius galima padaryti ir ne su OpenStreetMap), bet galima padaryti ir išskirtinius žemėlapius. Visuose juose bus jūsų lankytina vieta.

Keli (ne visi) variantai:

  • Garmin įrenginiams skirti žemėlapiai. Iš Google duomenų niekaip nepadarysite Garmin žemėlapio, o iš OSM – prašau (kaip pavyzdį galite pažiūrėti kiekvieną dieną atnaujinamą Lietuvos Garmin žemėlapį).
  • Nestandartiniai Garmin žemėlapiai. Pavyzdžiui Lietuvos upių žemėlapis, kurio pagalba galima maršrutizuoti upėmis: pasakote, kad norite plaukti nuo šio tilto iki šios stovyklavietės ir jums bus pateikta informacija, kiek kilometrų upe reikės plaukti. Jei automobiliams skirtą Garmin žemėlapį galima nusipirkti tarkim iš Fedingo, tai tokio upių žemėlapio, mano žiniomis, nedaro niekas.
  • Dviračių, pėsčiųjų takų/maršrutų žemėlapiai.
  • Spausdinami žemėlapiai. Jei norite pasidaryti/atsispausdinti kažkokį specifinį žemėlapį: gal savo sodybos vietovės, gal piliakalnių žemėlapį, gal kokio nors nacionalinio parko, gal spalvojimo žemėlapį ir t.t. ir pan.
  • Su OpenStreetMap galite sukurti savo programėlę, kuri naudotų vietoje turimus (ne iš interneto imamus) norimo regiono (bet kurios pasaulio vietos) žemėlapius. Tokios programėlės naudingos tiems, kas nori keliauti užsienyje (kur yra brangus internetas), arba vietose, kur interneto tiesiog nėra (kalnuose, neapgyvendintuose regionuose ir pan.)
  • Na ir galite atsisiųsti duomenis GIS programoms suprantamu formatu (pavyzdžiui shape formatu) ir tada naudodami GIS įrangą daryti ką tik norite.

Ir čia svarbi detalė, kad jei jūs savo kavinę, restoraną, sodybą, muziejų ar kokią kitą mėgstamą vietą įregistruosite OpenStreetMap, ji atsidurs visuose aukščiau išvardintuose žemėlapiuose! Įrašote vieną kartą, o panaudojama informacija daugelyje skirtingų vietų! T.y. bus ji ir Garmino žemėlapiuose, ir spausdintuose žemėlapiuose, ir upių žemėlapiuose, ir lankytinų vietų žemėlapiuose!

Detalumas

„Didieji“ žemėlapiai paprastai koncentruojasi į vietas, kurios yra populiariausios. Paprastai tai bus didieji miestai. Pabandykime pažiūrėti, kaip atrodo toliau nuo Vilniaus nutolusios vietos tarkime Google žemėlapyje ir OpenStreetMap. Tarkime Labanoras. Jo sužymėjimas OpenStreetMap nėra pats detaliausias, ir Google žemėlapiuose jis nėra visai pamirštas – taigi neparinkinėjau specialiai vietos, kur OSM net be paaiškinimų lenkia Google (tą padaryti galėčiau, parinkęs kokios nors nuo miesto nutolusios kaimo sodybos apylinkes).

Taigi, ką turime Google žemėlapyje:

OpenStreetMap žemėlapyje:

Taigi automobilių keliai tokie patys. Bet toliau viskas kitaip. Google žemėlapyje yra keli namukai centre, bet kažkodėl tik jie. OpenStreetMap nubraižyti visi namukai. Google žemėlapyje visas fonas žalias, tarsi tai būtų miškas. OpenStreetMap matome realią padėtį: kur miškas, kur gyvenamoji zona, kur pelkės, pievos ir pan. Jei važiuojate išskirtinai mašina ir nuo jos nueinate ne daugiau šimto metrų, jums tokia informacija gal ir nėra svarbi, bet jei daugiau vaikštote ar važinėjate dviračiu – tai neįkainuojama informacija įvertinant ar sunku bus praeiti, ar bus karšta, ar bus šešėlis ir šiaip kokia bus aplinka. Na ir OpenStreetMap yra daugiau taip vadinamo „mikrožymėjimo“ – stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai (šiuo konkrečiu atveju matosi takai aplink bažnyčią, bet OSM įvedami ir pažintiniai takai), parduotuvės, turizmo informaciniai stendai ir pan.

Aktualumas

OpenStreetMap duomenys atnaujinami pastoviai. Tarkim nauji keliai OSM atsiranda dar jų planavimo/statymo metu, ir tik tik paskelbus apie atidarymą, paprastai kelių valandų ar dienų (jei toliau nuo didžiųjų miestų) bėgyje, keliai jau yra „aktyvūs“. Taip pat ir su kitais pasikeitimais: statybos, nauji pastatai ir pan. Dar viena puiki OpenStreetMap detalė – galite registruoti pastabas. Jei jums pasiseks, į jas kažkas gali sureaguoti net po valandos, jei pasiseks mažiau – sureaguos per kelias dienas. Pastabose galite parašyti informaciją apie norimą pridėti lankytiną vietą, arba galite pažymėti, kad žemėlapis aplink jus dominančią vietą labai tuščias, ir parašyti, kad jis būtų papildytas informacija, kuri matoma iš ortofotografijos. Tokie pakeitimai galutiniame žemėlapyje pasimatys labai greitai – nuo kelių minučių iki kelių valandų po redagavimo!

Duomenų analizė

OpenStreetMap duomenis galite analizuoti įvairiausiais tikslais tiek naudodami internetines priemones, tokias kaip Overpass Turbo, tiek ir atsisiuntę visą duomenų rinkinį (o gal net ir visą pakeitimų istoriją) į savo vietinę duomenų bazę ir darydami pačias įvairiausias analizes. Tarkim kurios vietos miškingiausios, kuriose vietose daugiausia gyvenviečių, koks atstumas nuo parduodamo namo iki artimiausio darželio ar mokyklos ir t.t. ir pan.

Apibendrinimas

Google žemėlapiai tikrai nėra OpenStreetMap „priešas/konkurentas“. Google ne kartą yra padėjusi OSM projektui įvairiais būdais. Šiame straipsnyje labiau akcentavau OSM privalumus, bet, žinoma, jų turi ir Google: internetinių žemėlapių žinomumas ir api paprastumas. Taigi jei jūsų lankytina vieta yra kur nors didžiuosiuose miestuose, tai Google irgi yra geras pasirinkimas, o visur kitur OSM kol kas pirmauja.

Kaip matote, OpenStreetMap privalumai yra tiek teisiniai, tiek neriboto praktinio panaudojimo. Duomenų panaudojimą riboja tik jūsų fantazija! Taigi registruokite lankytinas vietas atvirame žemėlapyje, ir informacija apie jas atsidurs pačiuose įvairiausiuose žemėlapiuose, kuriuos naudoja visokiausių pomėgių žmonės!

Share

Vikipedjos duomenų palyginimas

Prieš porą metų buvo rašyta apie Lietuvoje naudojamą sistemą išorinių šaltinių ir OSM duomenų lyginimui (I dalis, II dalis). Sistema randa neatitikimus, o mums tada lieka arba taisyti trūkumus OSM, arba pranešti problemą išorinio šaltinio savininkams.

Tai šį kartą parašysiu apie konkretų pavyzdį – Vikipedijos (Wikipedia) informacijos naudojimą kaip išorinį šaltinį, ir kaip Jūs galėtumėte prisidėti.

Lyginimas su Vikipedija

Jau keli metai, kaip Vikipedijos straipsniuose galima pridėti ir geografinę informaciją (koordinates). Todėl galima pradėti daryti „surišimą“ tarp OSM ir Vikipedijos duomenų. T.y. galima pažiūrėti:

  1. ar visi objektai, kurie OSM turi „wikipedia“ žymą, Vikipedijoje turi nurodytas koordinates (na ir ar apskritai toks straipsnis yra Vikipedijoje
  2. ar yra OSM visi objektai, kurie turi savo aprašymus Vikipedijoje su koordinatėmis (išskyrus kai kuriuos objektus, kuriems OSM ne vieta, pavyzdžiui įvykių vietos)

Palyginimo rezultatą galite rasti čia: http://patrulis.openmap.lt/wikipedia.html:

Kokios gali būti situacijos

Pagrindinis dalykas, kurį reikia žinoti, tai kad nei vienas duomenų rinkinys (nei Vikipedija, nei OSM) nėra 100% teisingas. Būtent todėl ir reikia, kad žmogus patikrintų rezultatus.

Dažniausia situacija bus tokia, kad ir objektas yra OSM’e, ir straipsnis Vikipedijoje turi nurodytas koordinates, ir koordinatės sutampa su OSM (su šiokia tokia paklaida). Tokie objektai sąraše apskritai nebus rodomi (todėl ir eilės numeriai eina ne iš eilės), nes su jais nieko ir daryti nebereikia.

„NĖRA“

Gali būti, kad objektas su koordinatėmis yra Vikipedijoje, bet jo nėra OSM’e. Tokiu atveju sąraše bus rodoma rausva eilutė su tekstu „NĖRA“. Reiškia reikia atsidaryti OSM žemėlapį pagal Vikipedijos nurodytas koordinates ir pažiūrėti, kokius duomenis turime OSM’e. Spaudžiame ant „NĖRA“ ir gauname detalesnę konkretaus objekto informaciją:

Čia turime nuorodą „Atidaryti vietą“ (viena skirta JOSM redaktoriui, kita – iD redaktoriui). Spaudžiame nuorodą, jūsų redaktoriuje turėtų atsidaryti atitinkama vieta.

Jei randame straipsnį atitinkantį objektą ir jis neturi žymos „wikipedia“ – tiesiog pridedame žymą „wikipedia“ su reikšme, kuri nurodyta eilutėje „Straipsnis“, konkrečios iliustracijos atveju – „lt:Respublikinė Panevėžio ligoninė“ – atkreipkite dėmesį į „lt:“ priekyje – tai būtina dalis, nes rodome į lietuvišką Vikipedijos straipsnį.

Turėkite omenyje, kad Vikipedijoje koordinatės tiesiog įrašomos kaip skaičiukai. T.y. įvedimo metu nesimato, į kokią vietą pasaulyje tos koordinatės rodo, kokie šalia yra objektai ir pan. Taigi gali būti, kad koordinatės nurodytos netiksliai. Kartais netikslumas bus keli metrai, kartais kilometrai, kai kuriais išimtiniais atvejais galima rasti koordinačių Afrikoje 🙂 (čia rimtai)

Tai jūsų tikslas, žinoma, identifikuoti teisingą objektą teisingoje vietoje. T.y. nereikia OSM esamo objekto traukti į Vikipedijos koordinates, jei jums pagal ortofoto ar kitus šaltinius (svetaines internete, savo vietines žinias ar pan.) matosi, kad OSM koordinatės yra teisingos.

Jei objekto OSM nėra, reikia jį sukurti teisingoje vietoje ir vėlgi pridėti „wikipedia“ žymą.

Jei nesate tikri, ortofoto aiškiai nesimato, internete nieko doro rasti nepavyksta – geriau nieko nedarykite – palikite kaip yra. Gal kas nors kada nors nuvažiuos ir vietoje paieškos trūkstamo objekto.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vikipedijoje gali pasitaikyti objektai, kurie realiai ir neturi atsidurti OSM žemėlapyje. Pavyzdžiui mūšių vietos (kai toje vietoje šiandien fiziškai nėra tarkim paminklo). Tada geriau klausti sąrašyne (talk-lt) ar IRC.

„YRA“

Jei objektas yra, bet Vikipedijos ir OSM koordinatės nesutampa daugiau nei paklaida, tai įrašas sąraše vis tiek bus, bet jis bus žalias, o po įrašu bus pilka eilutė, kur bus nurodyta, kur toks objektas yra OSM’e ir koks yra pozicijų neatitikimas. Tada galima bandyti patikrinti, kurios koordinatės yra neteisingos. Jei neteisingos OSM’e – reikia pataisyti (perkelti objektą).

Tai tiek variantų taisant OSM duomenis.

Netikslūs Vikipedijos duomenys

Jei matote, kad Vikipedijoje netikslūs duomenys – palikite (šiame įraše nedetalizuosiu, kaip taisyti Vikipediją). Žinoma, jei žinote kaip – galite pataisyti ir Vikipedijoje.

Sąrašo antroje dalyje būtent ir bus surašyti objektai OSM’e, kurie turi „wikipedia“ žymas, bet nurodytas Vikipedijos straipsnis arba neegzistuoja, arba neturi koordinačių. Šį kartą nenagrinėsime, ką su tokiais įrašais daryti, nes čia jau ne OSM, o Vikipedijos redagavimas (ir yra žmonių, kurie Vikipediją tvarko pagal OSM duomenis, na bent aš žinau du).

Tikrinimo principinės klaidos

Nors ši sistema naudojama jau ne pirmus metus, duomenys, algoritmai ir pan. pastoviai keičiasi, taigi gali būti klaidų pačiame tikrinime. Tada geriausia būtų parašyti į talk-lt (ar man asmeniškai), žiūrėsime, ką galima padaryti.

Palyginimo sąrašas atnaujinamas neperiodiškai. Jei bus daug tvarkančių – galima atnaujinti kad ir kasdien (Vikipedijos duomenys atsinaujina tik kas ~mėnesį).

Tai tiek. Pabandykite, pažiūrėkite, ir būtinai klauskite, jei kas neaišku. Kuo daugiau sutvarkysite tokių paprastų palyginimų, tuo daugiau laiko seniau palyginimu užsiimantiems žmonėms liks sudėtingų lyginimų tvarkymui (kelių geometrijai, upių intakams ir pan.)

Share

2017 – piliakalnių metai

2017 metai paskelbti piliakalnių metais. Tikriausiai visi žinome bent keliasdešimt piliakalnių, bet tikrai ne visi žino, kad Lietuvoje žinomų/atrastų/patvirtintų piliakalnių yra beveik 900! Visus juos rasti galite Lietuvos lankytinų vietų žemėlapyje http://places.openmap.lt/.

Lietuvos piliakalniai

Mano šiandienos žiniomis, daugiau piliakalnių turi tik Didžioji Britanija (~2000). Kai kurie piliakalniai yra sutvarkyti, padaryti privažiavimai, laiptai. Kiti gi lieka „paslėpti“ po medžiais ar krūmais, tokius rasti galima tik naudojantis žemėlapiu.

Atvirame žemėlapyje piliakalnių informacija buvo suvesta naudojant archeologų svetainės piliakalniai.lt duomenis. Šioje svetainėje rasite ir detalesnį dr. Gintauto Zabielos piliakalnių, jų tipų, raidos ir tyrimo istorijos aprašymą.

Piliakalnių sąrašas pastoviai pildomas atradus naujus piliakalnius. Taip taip, piliakalnių sąrašas auga! Atrandami nauji piliakalniai! Gal ir jūs rasite kokį naują piliakalnį? 🙂

Kadangi places.openmap.lt duomenis ima iš OpenStreetMap, tai visus piliakalnius rasite ir iš OpenStreetMap duomenų daromuose Garmin žemėlapiuose, ir įvairiose programėlėse išmaniesiems įrenginiams.

Įdomių atradimų piliakalnių metais!

Share