Atnaujinant Lietuvos OpenStreetMap duomenis pastebėtas akivaizdus upių vingiavimo/meandros/keliavimo pavyzdys:
Šioje nuotraukoje mėlyna linija – prieš kelis metus tikslinta Jūros upės centro linija. Kaip matome pagal ortofotografiją, upė prasigraužė trumpesnį kelią ir dabar tekės tiesiau. Šiuo atveju, panašu, neliks net senvagių.
Ar teko kada nors planuoti savo maršrutą? O gal norėjote pasidalinti su draugais savo jau įveikta ar dar tik planuojama kelione? Gal galvojate su draugais važiuoti kartu ir norite jiems nusiųsti žemėlapį su pažymėtu kelionės maršrutu? O gal kuriate puslapį apie pažintinį taką ir norite įdėti tako žemėlapį?
Visiems šitiems tikslams tiks naujai kuriama sistema „Takas“.
Visų pirma maršrutą reikia suplanuoti (nubraižyti). Galbūt turite kažkokias pastoviai lankomas vietas, kurias mėgstate aplankyti? Gal savo įprastas vietas, gal kokio nors parko ar regiono lankytinas vietas? Visas jas galite susivesti į sistemą „Takas“ vėlesniam panaudojimui maršrutuose. Jei taškų, kuriuos norėtumėte perpanaudoti skirtinguose maršrutuose neturite, – niekas neverčia – apsieisite ir be pastovių taškų. Galite iš karto dėlioti savo taką!
Žemėlapyje parinkite įvestą pastovią vietą ar tiesiog dėkite tašką bet kur žemėlapyje – tai bus jūsų tako pradžia. Kai tik įvesite antrą tašką, iš karto bus paskaičiuotas ir kelias tarp jų. Taip, pridėdami kiek reikia taškų, susidėliosite visą maršrutą:
Kaip matote iš iliustracijos, atkarpos gali būti įveikiamos skirtinga transporto priemone: kažkur keliausite mašina, kažkur dviračiu ar pėsčiomis. O jei jūsų maršrutas yra visiškai laukinis – galite rinktis bekelės atkarpas – galėsite patys nubraižyti planuojamą maršrutą. Ateityje turėtų atsirasti galimybė naudoti ir baidarių maršrutizavimą – galima bus planuoti net ir baidarių žygius.
Tokį maršruto braižymą jūs atliekate savo paskyroje, kur niekas daugiau patekti negali. Taigi tik jūs valdote, kas rodoma jūsų maršrute.
Sukūrus ir įrašius maršrutą į Tako duomenų bazę, jūs gausite unikalią nuorodą, kurią galėsite siųsti draugams arba įsidėti į savo puslapį ir jame bus peržiūros režime rodomas jūsų sukurtas maršrutas. Jis atrodys taip pat, kaip ir planavimo režime, tik kad nebus redagavimo valdiklių (tokių, kaip matomi aukščiau pateiktos iliustracijos dešinėje pusėje) ir, žinoma, nebus galimybės keisti tako.
Tai tiek, viskas taip paprasta!
Takas dar intensyviai kuriamas, tai funkcionalumas pildosi, keičiasi, bet jau dabar galite paskaityti aprašymą: https://github.com/openmaplt/takas/wiki, na ir žinoma jį išbandyti: https://takas.openmap.lt/. Maršrutų kūrimui galite sukurti savo paskyrą (prisiregistruoti), o jei tiesiog norite pabandyti ir jums nerūpi, kad po kažkurio laiko maršrutas gali būti ištrintas ar kad maršrutą galės peržiūrėti ir redaguoti, kas tik norės – galite nesiregistruoti ir tiesiog prisijungti į bandomąją paskyrą.
Nelaukite ir pabandykite!
Daug kas mėgsta pasivaikščioti pažintiniais takais: paruoštais turistams, išvalytais, sutvarkytais, su įvairiais informaciniais stendais, aikštelėmis automobiliams, tuntais kitų keliautojų ir pan. Bet ar bandėte kas nors kitokius maršrutus – nepritaikytus turizmui, tokius, kuriuose jūs praktiškai niekada nesutiksite kitų žmonių?
Specialiai turizmui nepritaikytuose maršrutuose lankomos mažai kam žinomos vietos, važiuojama ar einama kitų žmonių nepramintais takais:
Tokie takai anksčiau ar vėliau apdovanoja – kelionėje pailsime po ilgaamžiais ąžuolais galiūnais:
Arba patenkame į tokias slaptas vietas, kurių, jei iš anksto nežinosi, gali ir visai nepastebėti, net praeidamas visai šalia. Štai miške (pagal instrukcijas) neriame į tankmę ir… patenkame prie šaltinio – upeliuko pradžios, pasislėpusios iš šonų nepastebimoje miško dauboje:
Tokie maršrutai labai gražūs ir įdomūs, bet kadangi maršrutas nėra pažymėtas realybėje, reikia turėti žemėlapį, kad neišklystum. Visgi, kodėl apie tai rašau atviro žemėlapio dienoraštyje, kuris nėra skirtas kelionėms?
Pirma – žemėlapio pildymas. Laukiniai maršrutai mus veda per vietas, kurios yra retai lankomos, todėl dažnai būna silpnai sužymėtos, o internete (nenuvykus į vietą) sunku rasti informacijos. Bet dabar, be abejo, įdomiausias iš tokių vietų jau galima rasti ir OpenStreetMap:
https://topo.openmap.lt/#t/16.33/54.86304/24.7826/0/0/
Antra – archeologo prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus projektas https://www.vykintokeliai.lt siūlo būtent tokius maršrutus. Kadangi reikia žemėlapio – prasidėjo bendradarbiavimas su OpenStreetMap: žemėlapis ne tik naudojamas maršrutų informacijai ruošti ir publikuoti, jis taip pat papildomas įvairiausia informacija apie vietas, nutolusias nuo tankiai apgyvendintų vietų – šis papildymas labai vertingas.
Trečia – pagal realiame gyvenime patikrintus poreikius, kartu kuriama maršrutų (takų) planavimo ir publikavimo aplikacija, kuria pasinaudoti galės visi norintys! Apie tai parašysiu kitame dienoraščio įraše.
2020 metų spalį Registrų centras paskelbė atvirą Lietuvos adresų kadastro duomenų rinkinį. Šiame duomenų rinkinyje yra informacija:
Kadangi rinkinys atviras, nors ir neatnaujinamas, buvo nuspręsta jį įkelti į OpenStreetMap duombazę. Visą rinkinį, išskyrus Vilniaus duomenis, nes Vilniaus miesto savivaldybė jau daug metų kas savaitę atnaujina atvirą adresų rinkinį, todėl Vilniaus adresų informacija jau buvo tvarkinga ir Vilniaus miesto savivaldybės informacija yra naujesnė.
Buvo paruošta programinė įranga, leidžianti importuoti adresų duomenis atsižvelgiant į jau esamus duomenis:
Adresų importo progresą galima matyti šiame video:
Įkėlimas užtruko virš penkių mėnesių, nes adresai (kaip ir bet kokia kita informacija) nėra izoliuoti – jie susiję su kitais duomenimis. Pavyzdžiui gatvėmis (jei yra gatvės A adresas, tai tokia gatvė privalo būti netoli adreso) ar gyvenviečių ribomis (jei yra gyvenvietės B adresas, tai jis privalo būti tokios gyvenvietės ribose).
Kaip paaiškėjo, būtent gatvių informacijos sutvarkymas ir buvo daugiausia žmogiškų pastangų reikalaujanti dalis, nes gatvių duomenų nebuvo galima įkelti automatiškai – algoritmas būtų stipriai per sudėtingas (kelius reikia kurti, jungti, skaidyti, keisti klasifikacijas ir pan.), na ir kai kurių gatvių geometrijos informacija OpenStreetMap duombazėje yra gerokai tikslesnė, tai vietomis tik žmogus gali nuspręsti, kuriam keliui priskirti pavadinimą ar kokia turėtų būti gatvės geometrija (pvz. kad nekirstų pastatų ar vandens telkinių).
Gatvių pildymui buvo sukurtos ataskaitos, leidžiančios gatvių pavadinimų tvarkytojams matyti nesutvarkytas gatves išrikiuotas pagal atstumą nuo jų pageidaujamo taško: buvo tvarkoma nuo Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Biržų ir Šiaulių. Kaip sekėsi tvarkyti gatvių pavadinimus galima matyti šiame video:
Viso šio projekto rezultatas – užpildyta/atnaujinta Lietuvos adresų informacija, sutvarkyti gatvių pavadinimai. Adresų skaičius Lietuvoje pašoko nuo 300 tūkstančių iki 1,1 milijono! Buvo sutvarkyta daugiau nei 25 tūkstančių kelių pavadinimų informacija: įvestas pavadinimas arba pridėta žyma, kad kelias patikrintas ir jis neturi pavadinimo.
Adresai nėra statinis dalykas, jie pastoviai keičiasi. Kol nesutvarkyta situacija su Registro centro veiklos nuostatais (šitą dalyką valdo Lietuvos Respublikos Seimas), tol adresų informacijos atnaujinimų tikriausiai arba negausime, arba gausime labai periodiškai, taigi adresų atnaujinimas lieka mūsų – žymėtojų – užduotis. Na o kai adresų kadastro duomenys bus galutinai atverti – mes jau būsime pasiruošę jį daug greičiau integruoti.
Taškiniams žemėlapių objektams generalizacija reikalinga lygiai taip pat, kaip ir kitų tipų objektams, nes smulkesniuose masteliuose jiems irgi pritrūksta vietos. Dažniausiai (populiariausiuose internetiniuose žemėlapiuose) taškų generalizacijoje apsiribojama pačiu primityviausiu keliu – taškai klasifikuojami, klasėms suteikiamas prioritetas ir tada žemesnio prioriteto taškai tiesiog nebraižomi, jei vietą jau užėmė aukštesnio prioriteto taškas. Jei yra keli to paties prioriteto taškai, „kovojantys“ dėl tos pačios vietos žemėlapyje – rezultatas dar prastesnis – lemia atsitiktinumas.
Toks sprendimas, akivaizdžiai nėra idealus. Yra daug taškų generalizavimo variantų: pastumiant, agreguojant ar kombinuojant simbolius. Šiame straipsnyje bus aprašomas tik vienas iš variantų, parinktas Lietuvos upių žemėlapio orientyrų taškų generalizavimui.
Taigi turime situaciją, kad upių orientyrų taškai kartais būna arti vienas kito ir tada arba vienas iš jų dingsta, arba taškai dengia vienas kitą:
Aukščiau pateiktame paveikslėlyje tilto simbolis „užlipo“ ant įkėlimo/iškėlimo vietos simbolio. Abu simboliai yra lygiai taip pat svarbūs – negalima nei vieno iš jų atsisakyti. Reikia simbolius šiek tiek pastumti į šonus, kad žemėlapyje jie tilptų abu.
Upių žemėlapio skaitytojui svarbi ir simbolių rikiuotė. Konkrečiai šiuo atveju svarbu žinoti, kad baidarių įkėlimo/iškėlimo vieta yra už tilto, o ne prieš jį. Todėl renkamės variantą kurti kombinuotą simbolį (susidedantį iš visų arti vienas kito esančių simbolių) juos rikiuojant skaitymo tvarka – t.y. kairėje esantis simbolis plaukiant (žemyn upe) bus sutiktas anksčiau nei dešinėje esantys simbolis. Taigi gauname tokį vaizdą:
Įdėmesnis skaitytojas pastebės, kad konkrečiai šiuo atveju – kai plaukiama realiai į Vakarus (iš dešinės į kairę) – skaitymo tvarka sudėlioti simboliai geografiškai išsidėsto atvirkščiai realioms pozicijoms. Visgi reikia suprasti, kad kitos upės tekės iš kairės į dešinę, o dar kitos aukštyn, žemyn ar įstrižai, taigi prisirišimas prie realių geografinių pozicijų tada pridėtų daugiau neaiškumo ir spėliojimo. Dar vienas niuansas – pagrindinis šių kombinuotų simbolių panaudojimas yra internetiniame žemėlapyje, kur naudotojas vaizdą gali pasukti kaip tik nori, simbolius kaitalioti priklausomai nuo žemėlapio pasukimo būtų gerokai sudėtingiau.
Taškų generalizacijos veikimą gyvai galite pažiūrėti Lietuvos upių žemėlapyje: https://upes.openmap.lt/#14/54.43827/25.3211
