Dažnai žmonės klausia, kodėl reikia lankytinas vietas (muziejus, kavines, restoranus, viešbučius, kaimo sodybas ir t.t. ir pan.) registruoti atvirame žemėlapyje (OpenStreetMap), juk yra Google žemėlapiai. Pabandysiu parašyti kelias priežastis.

Pastaba: Lietuvoje yra dar ir trečias žemėlapių variantas – Nacionalinės Žemės Tarnybos „valstybinis georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys GDR10LT“. Plačiajai visuomenei jis tikriausiai bus žinomas pavadinimu „maps.lt“ (maps.lt yra tikriausiai žinomiausia svetainė, naudojanti GDR10LT duomenis). Tai yra puikus žemėlapių pagrindas Lietuvoje, bet šiame įraše apie jį nebus nieko rašoma, nes pagal savo paskirtį GDR10LT nėra skirtas registruoti lankytinas vietas, tokias kaip muziejai, kavinės, kaimo sodybos ir pan.

Taigi pradėkime…

Teisinė pusė

Kai informacija įkeliama į Google žemėlapius, ji iš karto tampa Google nuosavybe. T.y. net žmogus, kuris įkėlė informaciją, negali vėliau išsitraukti jos ir naudoti pagal savo poreikius.

OpenStreetMap atveju visa informacija yra atvira. Viską galima išsitraukti ir perpanaudoti savo tikslais. Tiek savo įvestą, tiek kitų.

Paslaugų tiekėjai

Kadangi Google žemėlapių duomenys yra Google nuosavybė, tai reiškia ir žemėlapius teikia išskirtinai tik Google. T.y. jūs neturite paslaugų tiekėjo lankstumo. Arba sutinkate su Google paslaugų teikimo sąlygomis, arba neturite žemėlapio.

OpenStreetMap atveju yra krūvos tiekėjų, kurie jums gali teikti žemėlapio paslaugas. Pradedant nuo paprastų nemokamų (kad ir pats www.openstreetmap.org), baigiant įvairiai įkainuojamomis sudėtingomis paslaugomis (tarkim mapbox.com). Jau nekalbant apie tai, kad, jei turite noro ir žinių – žemėlapių paslaugas galite teikti (sau arba/ir kitiems) patys.

Skirtingi panaudojimai

Kadangi OpenStreetMap duomenys yra atviri, juos gali bet kas perpanaudoti įvairiausiais tikslais. T.y. galima ne tik padaryti „standartinį“ internetinį žemėlapį (kokius galima padaryti ir ne su OpenStreetMap), bet galima padaryti ir išskirtinius žemėlapius. Visuose juose bus jūsų lankytina vieta.

Keli (ne visi) variantai:

• Garmin įrenginiams skirti žemėlapiai. Iš Google duomenų niekaip nepadarysite Garmin žemėlapio, o iš OSM – prašau (kaip pavyzdį galite pažiūrėti kiekvieną dieną atnaujinamą Lietuvos Garmin žemėlapį).
• Nestandartiniai Garmin žemėlapiai. Pavyzdžiui Lietuvos upių žemėlapis, kurio pagalba galima maršrutizuoti upėmis: pasakote, kad norite plaukti nuo šio tilto iki šios stovyklavietės ir jums bus pateikta informacija, kiek kilometrų upe reikės plaukti. Jei automobiliams skirtą Garmin žemėlapį galima nusipirkti tarkim iš Fedingo, tai tokio upių žemėlapio, mano žiniomis, nedaro niekas.
• Dviračių, pėsčiųjų takų/maršrutų žemėlapiai.
• Spausdinami žemėlapiai. Jei norite pasidaryti/atsispausdinti kažkokį specifinį žemėlapį: gal savo sodybos vietovės, gal piliakalnių žemėlapį, gal kokio nors nacionalinio parko, gal spalvojimo žemėlapį ir t.t. ir pan.
• Su OpenStreetMap galite sukurti savo programėlę, kuri naudotų vietoje turimus (ne iš interneto imamus) norimo regiono (bet kurios pasaulio vietos) žemėlapius. Tokios programėlės naudingos tiems, kas nori keliauti užsienyje (kur yra brangus internetas), arba vietose, kur interneto tiesiog nėra (kalnuose, neapgyvendintuose regionuose ir pan.)
• Na ir galite atsisiųsti duomenis GIS programoms suprantamu formatu (pavyzdžiui shape formatu) ir tada naudodami GIS įrangą daryti ką tik norite.

Ir čia svarbi detalė, kad jei jūs savo kavinę, restoraną, sodybą, muziejų ar kokią kitą mėgstamą vietą įregistruosite OpenStreetMap, ji atsidurs visuose aukščiau išvardintuose žemėlapiuose! Įrašote vieną kartą, o panaudojama informacija daugelyje skirtingų vietų! T.y. bus ji ir Garmino žemėlapiuose, ir spausdintuose žemėlapiuose, ir upių žemėlapiuose, ir lankytinų vietų žemėlapiuose!

Detalumas

„Didieji“ žemėlapiai paprastai koncentruojasi į vietas, kurios yra populiariausios. Paprastai tai bus didieji miestai. Pabandykime pažiūrėti, kaip atrodo toliau nuo Vilniaus nutolusios vietos tarkime Google žemėlapyje ir OpenStreetMap. Tarkime Labanoras. Jo sužymėjimas OpenStreetMap nėra pats detaliausias, ir Google žemėlapiuose jis nėra visai pamirštas – taigi neparinkinėjau specialiai vietos, kur OSM net be paaiškinimų lenkia Google (tą padaryti galėčiau, parinkęs kokios nors nuo miesto nutolusios kaimo sodybos apylinkes).

Taigi, ką turime Google žemėlapyje:

OpenStreetMap žemėlapyje:

Taigi automobilių keliai tokie patys. Bet toliau viskas kitaip. Google žemėlapyje yra keli namukai centre, bet kažkodėl tik jie. OpenStreetMap nubraižyti visi namukai. Google žemėlapyje visas fonas žalias, tarsi tai būtų miškas. OpenStreetMap matome realią padėtį: kur miškas, kur gyvenamoji zona, kur pelkės, pievos ir pan. Jei važiuojate išskirtinai mašina ir nuo jos nueinate ne daugiau šimto metrų, jums tokia informacija gal ir nėra svarbi, bet jei daugiau vaikštote ar važinėjate dviračiu – tai neįkainuojama informacija įvertinant ar sunku bus praeiti, ar bus karšta, ar bus šešėlis ir šiaip kokia bus aplinka. Na ir OpenStreetMap yra daugiau taip vadinamo „mikrožymėjimo“ – stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai (šiuo konkrečiu atveju matosi takai aplink bažnyčią, bet OSM įvedami ir pažintiniai takai), parduotuvės, turizmo informaciniai stendai ir pan.

Aktualumas

OpenStreetMap duomenys atnaujinami pastoviai. Tarkim nauji keliai OSM atsiranda dar jų planavimo/statymo metu, ir tik tik paskelbus apie atidarymą, paprastai kelių valandų ar dienų (jei toliau nuo didžiųjų miestų) bėgyje, keliai jau yra „aktyvūs“. Taip pat ir su kitais pasikeitimais: statybos, nauji pastatai ir pan. Dar viena puiki OpenStreetMap detalė – galite registruoti pastabas. Jei jums pasiseks, į jas kažkas gali sureaguoti net po valandos, jei pasiseks mažiau – sureaguos per kelias dienas. Pastabose galite parašyti informaciją apie norimą pridėti lankytiną vietą, arba galite pažymėti, kad žemėlapis aplink jus dominančią vietą labai tuščias, ir parašyti, kad jis būtų papildytas informacija, kuri matoma iš ortofotografijos. Tokie pakeitimai galutiniame žemėlapyje pasimatys labai greitai – nuo kelių minučių iki kelių valandų po redagavimo!

Duomenų analizė

OpenStreetMap duomenis galite analizuoti įvairiausiais tikslais tiek naudodami internetines priemones, tokias kaip Overpass Turbo, tiek ir atsisiuntę visą duomenų rinkinį (o gal net ir visą pakeitimų istoriją) į savo vietinę duomenų bazę ir darydami pačias įvairiausias analizes. Tarkim kurios vietos miškingiausios, kuriose vietose daugiausia gyvenviečių, koks atstumas nuo parduodamo namo iki artimiausio darželio ar mokyklos ir t.t. ir pan.

Apibendrinimas

Google žemėlapiai tikrai nėra OpenStreetMap „priešas/konkurentas“. Google ne kartą yra padėjusi OSM projektui įvairiais būdais. Šiame straipsnyje labiau akcentavau OSM privalumus, bet, žinoma, jų turi ir Google: internetinių žemėlapių žinomumas ir api paprastumas. Taigi jei jūsų lankytina vieta yra kur nors didžiuosiuose miestuose, tai Google irgi yra geras pasirinkimas, o visur kitur OSM kol kas pirmauja.

Kaip matote, OpenStreetMap privalumai yra tiek teisiniai, tiek neriboto praktinio panaudojimo. Duomenų panaudojimą riboja tik jūsų fantazija! Taigi registruokite lankytinas vietas atvirame žemėlapyje, ir informacija apie jas atsidurs pačiuose įvairiausiuose žemėlapiuose, kuriuos naudoja visokiausių pomėgių žmonės!

Yra daug būdų, kaip galima keisti duomenis Open Street Map vektorinių duomenų bazėje. Populiariausias – naudoti kurį nors iš OSM redaktorių. Dažniausiai pasirenkamas kuris nors iš naršyklių redaktorių (t.y. redaktorius, kuris pasileidžia naryklėje, kurio nereikia įdiegti). Anksčiau tai būdavo Potlatch, dabar – iD redaktorius. Toks pasirinkimas kaip ir aiškus: nereikia per daug galvoti, tiesiog OSM pagrindinėje svetainėje spaudi „Keisti“, įvedi pakeitimus ir viskas.

Taigi naršyklės redaktoriaus naudojimo pats didžiausias pliusas – paprastumas. Deja naršyklės redaktoriai turi ir savo minusų:

• nepilnai veikia arba apskritai nėra įvedamų duomenų tikrinimo (funkcionalumas, kai redaktorius, prieš įrašant duomenis, patikrina pakeitimus ir praneša apie galimas klaidas)
• nėra keitimo konfliktų sprendimo galimybės (turima omeny situacija, kai tą patį objektą vienu metu keičia keli redaguotojai)
• kai kurie objektai rodomi nepilnai arba visai nerodomi (dėl to, padarius paprastus pakeitimus, sugadinami sudėtingesni objektai)
• Viso redagavimo metu reikia būti prisijungus prie interneto (t.y. nėra taip vadinamo „off-line“ režimo)
• Naršyklių redaktoriai yra žymiai lėtesni (ypač jei keičiate didesnius plotus ir/arba didesnius duomenų kiekius)

Šios problemos nėra labai svarbios, jei atliekami nedideli pakeitimai: įvedamos lankytinos vietos, gatvės pavadinimas ar stovyklavietė. Bet jei redaguojama daugiau, naršyklių redaktoriai tampa problematiškais arba patiems redaguotojams, arba tiems, kas vėliau turi taisyti likusias klaidas.

Paklausus, kodėl žmonės nenaudoja nenaršyklinių redaktorių, dažniausiai gaunamas atsakymas: „Nesuprantu, kaip jais naudotis“. Taigi pabandykime pažiūrėti, kaip naudoti populiariausią OSM nenaršyklinį redaktorių – JOSM (Java OSM editor). Šis įrašas nėra skirtas visiškai su OSM nesusipažinusiems, jis skiriamas tiems, kas jau redagavo su Potlatch ir/ar iD ir norėtų išbandyti JOSM. Taigi papasakosiu tik pagrindinius aspektus ir skirtumus nuo naršyklių redaktorių. Bendras redagavimo procesas yra toks:

• Duomenų atsisiuntimas
• Ortofoto įjungimas
• Objektų keitimas
• Žymų keitimas
• Pakeitimų įrašymas

Duomenų atsisiuntimas

Paleidus JOSM gauname gan tuščią vaizdą:

Jei iD/Potlatch redaktoriuose iš karto rodomi duomenys vietovės, kurią žiūrėjote žemėlapyje, ir paslinkus vaizdą į šoną automatiškai atsiunčiami nauji duomenys, JOSM reikia konkrečiai nurodyti, kurios vietos duomenis norite redaguoti (toks veikimas būtinas, jei norite keisti bent kiek didesnio ploto duomenis). Taigi, visų pirmą nurodykite, kurios srities duomenis keisite. Tam spauskite mygtuką „Download map data from OSM server“ . Atsidariusiame dialoge žemėlapyje nurodykite pageidaujamą sritį. Žemėlapį galite didinti/mažinti pelės ratuku, paslinkti į šonus – laikydami dešinį pelės mygtuką, na ir, laikydami kairį pelės mygtuką, galite pažymėti pageidaujamą stačiakampę sritį (beje, toks pat žemėlapio valdymas veiks ir atsiųstų duomenų srityje):

Nesirinkite didelės srities, ypač jei redaguojate mieste, kur ir taip labai didelė duomenų koncentracija. Kuo mažiau duomenų – tuo greičiau veiks redaktorius. Jei bandysite pasirinkti per didelį plotą – OSM serveris atsisakys duoti jums duomenis, tokiu atveju parinkite mažesnę sritį. Pasirinkę, spauskite mygtuką „Download“.

JOSM susisieks su OSM duombaze, atsisiųs duomenis ir juos parodys redaktoriuje:

Taigi, centrinėje JOSM dalyje matote atsiųstus duomenis. Plotas, kurio duomenų nesate atsisiuntę, JOSM rodomas užbrūkšniuotas (pažymėtas raudonai šioje iliustracijoje):

Jei norėsite daryti pakeitimus už jau atsisiųsto ploto ribų – reikės tiesiog atsisiųsti papildomus duomenis (jei pamiršite atsisiųsti papildomus duomenis, JOSM jums apie tai primins).

Ortofoto įjungimas

Vienas pagrindinių skirtumų nuo naršyklinių redaktorių (kuris dažnai gąsdina žymėtojus) yra tas, kad JOSM „automatiškai“ neįjungia ortofoto fono. Visgi fonas padeda lengviau orientuotis, dėl ko pakeitimus daryti būna „ramiau“.

Norėdami įjungti ortofoto, tiesiog pasinaudokite meniu „Imagery“, kuriame rasite ir Lietuvoje naudojamą „ORT10LT (Lithuania)“. Jį pasirinkus vaizdas bus daug aiškesnis:

P.S. Plačiau apie Lietuvos ortofoto buvo rašyta anksčiau.

Objektų keitimas

Naujų objektų braižymas vyksta parinkus taškų braižymo įrankį (ieškokite įrankinėje, kairėje JOSM pusėje): . Naudodami šį vieną įrankį, galite kurti tiek taškus, tiek kelius, tiek plotus:

• taškas – du kartus spragtelėkite pele norimoje vietoje
• kelias – vieną kartą spragtelėkite pele kelio pradžioje ir tada „spragsėkite“ naujus taškus, kol nubraižysite visą kelią. Paskutinį tašką spragtelėkite du kartus.
• plotas – brėžiamas analogiškai keliui, tiesiog paskutinis taškas turi būti lygus pirmam taškui (taigi „apėję“ visą plotą spragtelėkite ant pirmojo taško, nuo kurio pradėjote).

Su JOSM galite perkelti plotus, kelius, taškus, pridėti naujus taškus keliuose, sulieti kelis taškus į vieną bei iš vieno taško padaryti kelis ir t.t. ir pan. Redagavimo funkcijų yra labai daug ir dar daugiau galima gauti įsidiegus norimus priedus. Tikiu, kad šitą išsiaiškinsite patys (arba kada nors kas nors parašys kitą įrašą apie tai).

Žymų keitimas

Kita svarbi dalis yra skydeliai (aukščiau pateiktoje atsiųstų duomenų iliustracijoje jie apibrėžti mėlynai). Skydeliai rodo įvairią informaciją:

• Rodomus sluoksnius (duomenys, gpx pėdsakai, ortofoto ir pan.)
• Parinkto objekto žymas
• Parinkto objekto autorius
• Aptiktas klaidas
• ir t.t.

Skydelių yra daug. Papildomų skydelių atsiranda įdiegus JOSM priedus ir pan. Norimus skydelius įjungti bei išjungti nenorimus galite per meniu „Windows“.

Tikriausiai svarbiausias skydelis yra žymų skydelis:

Pažymėję objektą (ar kelis objektus), šiame skydelyje matysite objekto žymas. Galėsite pridėti naujas žymas, keisti ar naikinti esamas (spausdami atitinkamus skydelio mygtukus: „Add“, „Edit“, „Delete“).

Pakeitimų įrašymas

Galiausiai, baigę visus norimus pakeitimus, nusiųskite (įrašykite) duomenis į OSM duombazę. Tam naudokite mygtuką „Upload all changes…“ .

Atsidariusiame įrašymo dialoge matysite, kiek objektų sukūrėte, pakeitėte ar panaikinote. Ten įrašykite savo pakeitimo komentarą bei šaltinį, kuriuo naudojotės:

.

Štai ir viskas! Bendras procesas, kaip matote, panašus į naršyklinių redaktorių procesą. Tik su JOSM jūs turite kur kas platesnes galimybes, apie kurias pakalbėsime kituose įrašuose, o kol kas – padarykite savo pirmą OSM keitimą su JOSM (pavyzdžiui, nupaišykite namą kur nors užmiestyje 🙂 )!