Lankytinų vietų sinchronizavimas (I dalis)

Posted on 2015-03-14 by Tomas

Lankytinų vietų informacija

Tikriausiai viena išskirtinių atviro žemėlapio savybių – lankytinų vietų (toliau – LV) skaičius ir įvairovė – kavinės, restoranai, muziejai, piliakalniai, parduotuvės, istorinės vietos, bankomatai, elektromobilių įkrovimo vietos ir t.t. ir pan.

lankytinos_vietos

LV atvirame žemėlapyje atsiranda įvairiais keliais:

įvedamos po vieną pagal vietines žinias. T.y. kažkoks žymėtojas pamato kavinę ar muziejų ir įveda jį į atvirą žemėlapį.
LV informacija gauta iš išorinių šaltinių ir importuojama į žemėlapį. Gal tai degalinių ar parduotuvių informacija iš tinklo valdytojo, gal turizmo objektų informacija iš regioninio parko ir pan.

Informacijos priežiūra

Nesvarbu, kuriuo iš aukščiau išvardintų būdų lankytinos vietos beatsirastų žemėlapyje, gali iškilti kelios problemos/uždaviniai:

Prieš įkeliant informaciją apie LV reikia patikrinti, ar LV dar nėra įrašyta (galbūt kitu pavadinimu, su kiek kitokia informacija, kitaip klasifikuota, šiek tiek kitoje vietoje ir pan.)
Dėl vienų ar kitų priežasčių jau įvesta LV informacija kartais gali būti netyčia pašalinta ar kažkieno netyčia neteisingai pakeista
Informacija gali būti netiksli arba pasikeisti po LV įvedimo į duomenų bazę

Šias problemas teoriškai galima spręsti rankiniu informacijos peržiūrėjimu, tikrinimu ir keitimu, bet tai visiškai nepraktiška, ypač kai objektų skaičius didelis (šiuo metu Lietuvoje yra virš 30000 LV).

Sinchronizavimas

Vienas iš galimų sprendimų – dvi objektų aibės, kurios periodiškai lyginamos viena su kita. T.y. iš išorinio šaltinio gauname kažkokių objektų (tarkim piliakalnių) sąrašą (su koordinatėmis, pavadinimu, tipu ir kita informacija) – tai mūsų „išorinis šaltinis“. Tada imame informaciją apie piliakalnius iš atviro žemėlapio (irgi koordinates, pavadinimą ir kitą informaciją) ir taip gauname „OSM duomenis“. Išorinio šaltinio duomenis keičia tik išorinis šaltinis (tas, kas teikia informaciją), o OSM duomenis keičia ir tas, kas perkelia išorinius duomenis į OSM, ir visi kiti atviro žemėlapio naudotojai/žymėtojai. Tada belieka periodiškai palyginti abi šias aibes ir rasti neatitikimus:

objektai, kurių trūksta žemėlapyje
objektai, kurių trūksta išoriniame šaltinyje (gali būti, kad ir išorinio šaltinio duomenys nepilni ar pasenę)
objektai, kurių informacija išoriniame šaltinyje ir žemėlapyje nesutampa (koordinatės kitoje vietoje, neatitinka pavadinimas, tipas ar kita informacija)

sinchronizacija

Gavus tokią informaciją pildomi/keičiami trūkstami duomenys OSM bei siunčiama informacija išorinių duomenų tiekėjui apie netikslumus jų duomenų rinkinyje.

Ką laimime?

Vieną kartą suvedus duomenis mes galime sekti, kad tie duomenys nebūtų netyčia sugadinti. Jei duomenis žemėlapyje kažkas pakeičia, tai gali rodyti, kad:

LV informacija pasikeitė ir pasikeitimai dar neperkelti į išorinį šaltinį
Kažkas padarė klaidą keisdamas LV informaciją žemėlapyje

Pirmu atveju žinome, kad reikia informuoti pradinės informacijos tiekėją, kad jie ir savo duomenis pasikeistų (gali būti, kad reikia tiesiog atsisiųsti naują informacijos rinkinį iš pradinio tiekėjo).

Antru atveju operatyviai pataisome duomenis ir informuojame apie tai klaidą padariusį žymėtoją – paaiškiname kaip, kur, kas ir kodėl.

Taigi turime balansą tarp masinio importo ir rankinio įvedimo po vietinės apžiūros: masinis importas padeda greitai suvesti duomenis, įvedimas po vietinės apžiūros leidžia tikslinti ir prižiūrėti duomenis.

Naudą gauna tiek atviras žemėlapis, tiek ir išorinis duomenų tiekėjas:

Atviras žemėlapis gauna aibę duomenų, didėja bendras turimų duomenų kiekis
Duomenų tiekėjas gauna informaciją apie klaidas/netikslumus turimuose duomenyse, platinami išorinio tiekėjo duomenys

Kas toliau?

Tokį sinchronizavimą daryti žymiai patogiau, kai naudojama informacinė sistema. Kaip tokia sinchronizavimo sistema realizuota Lietuvoje bus aprašyta kitame įraše.

100000 km kelių!

Posted on 2014-08-15 by Tomas

Pasiekėme apvalų skaičių – jau sužymėjome 100 000 km kelių! Sveikinimai visiems!

Skaičius gražus, bet norėtųsi žinoti, koks skirtumas nuo kitų žemėlapių, kiek dar liko ir pan.

Garmin žemėlapis „Lietuvos keliai“

Paprasčiausias būdas įvertinti pasiektą kelių ilgio rezultatą – palyginti su kokiu nors kitu žemėlapiu. Prieš pusmetį oficialiuose Garmin „Lietuvos kelių“ žemėlapiuose kelių ilgis padidėjo iki 114 000 km. Iki šio rodiklio mums trūksta 14 000 km. Dabartiniais tempais tokį ilgį pasieksime po 300 dienų.

Bendras OSM duomenų palyginimas su komerciniu Garmin žemėlapiu (raudonas – komercinis, žalias – OSM žemėlapis):

Pilnumo įvertinimas be kitų šaltinių

Praėjusių metų OSM susitikime buvo įdomus pranešimas apie tai, kaip įvertinti GIS duomenų rinkinio kokybę nenaudojant jokio kito duomenų rinkinio. Vienas iš būdų – suklasifikuoti kelius: nuo svarbiausių – automagistralių iki mažiausių – miško kelių ar pėsčiųjų takų. Tada galima pažiūrėti, kurios klasifikacijos kelių ilgiai stabilizavosi, o kurių – vis dar keičiasi. Paprastai pirmiausia užpildomi svarbiausi keliai (automagistralės) ir taip palaipsniui baigiami pildyti vis mažesnio svarbumo/matomumo keliai.

Šiai dienai kelių ilgiai pagal klasifikacijas Lietuvoje pasiskirsto taip:

Taigi matome, kad jau sužymėta absoliuti dauguma pagrindinių kelių iki pat klasifikacijos „unclassified“ („unclassified“ – svarbūs keliai, kurie neturi valstybinės/oficialios klasifikacijos). Paskutinius pusę metų pagrinde pildomi tik smulkūs privažiuojamieji arba miško keliai ir takai.

Žodžiu, duomenų jau turime pakankamai, tad galime drąsiai lygintis su komerciniai žemėlapiais. Dabar pagrindinis mūsų tikslas – rinkti informaciją apie iš oro nematomus miško kelius ir takus. Sėkmės!

Įvadas į JOSM

Posted on 2014-05-31 by Tomas

Yra daug būdų, kaip galima keisti duomenis Open Street Map vektorinių duomenų bazėje. Populiariausias – naudoti kurį nors iš OSM redaktorių. Dažniausiai pasirenkamas kuris nors iš naršyklių redaktorių (t.y. redaktorius, kuris pasileidžia naryklėje, kurio nereikia įdiegti). Anksčiau tai būdavo Potlatch, dabar – iD redaktorius. Toks pasirinkimas kaip ir aiškus: nereikia per daug galvoti, tiesiog OSM pagrindinėje svetainėje spaudi „Keisti“, įvedi pakeitimus ir viskas.

Taigi naršyklės redaktoriaus naudojimo pats didžiausias pliusas – paprastumas. Deja naršyklės redaktoriai turi ir savo minusų:

nepilnai veikia arba apskritai nėra įvedamų duomenų tikrinimo (funkcionalumas, kai redaktorius, prieš įrašant duomenis, patikrina pakeitimus ir praneša apie galimas klaidas)
nėra keitimo konfliktų sprendimo galimybės (turima omeny situacija, kai tą patį objektą vienu metu keičia keli redaguotojai)
kai kurie objektai rodomi nepilnai arba visai nerodomi (dėl to, padarius paprastus pakeitimus, sugadinami sudėtingesni objektai)
Viso redagavimo metu reikia būti prisijungus prie interneto (t.y. nėra taip vadinamo „off-line“ režimo)
Naršyklių redaktoriai yra žymiai lėtesni (ypač jei keičiate didesnius plotus ir/arba didesnius duomenų kiekius)

Šios problemos nėra labai svarbios, jei atliekami nedideli pakeitimai: įvedamos lankytinos vietos, gatvės pavadinimas ar stovyklavietė. Bet jei redaguojama daugiau, naršyklių redaktoriai tampa problematiškais arba patiems redaguotojams, arba tiems, kas vėliau turi taisyti likusias klaidas.

Paklausus, kodėl žmonės nenaudoja nenaršyklinių redaktorių, dažniausiai gaunamas atsakymas: „Nesuprantu, kaip jais naudotis“. Taigi pabandykime pažiūrėti, kaip naudoti populiariausią OSM nenaršyklinį redaktorių – JOSM (Java OSM editor). Šis įrašas nėra skirtas visiškai su OSM nesusipažinusiems, jis skiriamas tiems, kas jau redagavo su Potlatch ir/ar iD ir norėtų išbandyti JOSM. Taigi papasakosiu tik pagrindinius aspektus ir skirtumus nuo naršyklių redaktorių. Bendras redagavimo procesas yra toks:

Duomenų atsisiuntimas
Ortofoto įjungimas
Objektų keitimas
Žymų keitimas
Pakeitimų įrašymas

Duomenų atsisiuntimas

Paleidus JOSM gauname gan tuščią vaizdą:

JOSM pradžia

Jei iD/Potlatch redaktoriuose iš karto rodomi duomenys vietovės, kurią žiūrėjote žemėlapyje, ir paslinkus vaizdą į šoną automatiškai atsiunčiami nauji duomenys, JOSM reikia konkrečiai nurodyti, kurios vietos duomenis norite redaguoti (toks veikimas būtinas, jei norite keisti bent kiek didesnio ploto duomenis). Taigi, visų pirmą nurodykite, kurios srities duomenis keisite. Tam spauskite mygtuką „Download map data from OSM server“ JOSM mygtukas „atsisiųsti“ . Atsidariusiame dialoge žemėlapyje nurodykite pageidaujamą sritį. Žemėlapį galite didinti/mažinti pelės ratuku, paslinkti į šonus – laikydami dešinį pelės mygtuką, na ir, laikydami kairį pelės mygtuką, galite pažymėti pageidaujamą stačiakampę sritį (beje, toks pat žemėlapio valdymas veiks ir atsiųstų duomenų srityje):

Ploto parinkimas

Nesirinkite didelės srities, ypač jei redaguojate mieste, kur ir taip labai didelė duomenų koncentracija. Kuo mažiau duomenų – tuo greičiau veiks redaktorius. Jei bandysite pasirinkti per didelį plotą – OSM serveris atsisakys duoti jums duomenis, tokiu atveju parinkite mažesnę sritį. Pasirinkę, spauskite mygtuką „Download“.

JOSM susisieks su OSM duombaze, atsisiųs duomenis ir juos parodys redaktoriuje:

Atsisiųsti duomenis

Taigi, centrinėje JOSM dalyje matote atsiųstus duomenis. Plotas, kurio duomenų nesate atsisiuntę, JOSM rodomas užbrūkšniuotas (pažymėtas raudonai šioje iliustracijoje):

JOSM dalys

Jei norėsite daryti pakeitimus už jau atsisiųsto ploto ribų – reikės tiesiog atsisiųsti papildomus duomenis (jei pamiršite atsisiųsti papildomus duomenis, JOSM jums apie tai primins).

Ortofoto įjungimas

Vienas pagrindinių skirtumų nuo naršyklinių redaktorių (kuris dažnai gąsdina žymėtojus) yra tas, kad JOSM „automatiškai“ neįjungia ortofoto fono. Visgi fonas padeda lengviau orientuotis, dėl ko pakeitimus daryti būna „ramiau“.

Norėdami įjungti ortofoto, tiesiog pasinaudokite meniu „Imagery“, kuriame rasite ir Lietuvoje naudojamą „ORT10LT (Lithuania)“. Jį pasirinkus vaizdas bus daug aiškesnis:

JOSM su Ortofoto

P.S. Plačiau apie Lietuvos ortofoto buvo rašyta anksčiau.

Objektų keitimas

Naujų objektų braižymas vyksta parinkus taškų braižymo įrankį (ieškokite įrankinėje, kairėje JOSM pusėje): Taškų braižymo įrankis . Naudodami šį vieną įrankį, galite kurti tiek taškus, tiek kelius, tiek plotus:

taškas – du kartus spragtelėkite pele norimoje vietoje
kelias – vieną kartą spragtelėkite pele kelio pradžioje ir tada „spragsėkite“ naujus taškus, kol nubraižysite visą kelią. Paskutinį tašką spragtelėkite du kartus.
plotas – brėžiamas analogiškai keliui, tiesiog paskutinis taškas turi būti lygus pirmam taškui (taigi „apėję“ visą plotą spragtelėkite ant pirmojo taško, nuo kurio pradėjote).

Su JOSM galite perkelti plotus, kelius, taškus, pridėti naujus taškus keliuose, sulieti kelis taškus į vieną bei iš vieno taško padaryti kelis ir t.t. ir pan. Redagavimo funkcijų yra labai daug ir dar daugiau galima gauti įsidiegus norimus priedus. Tikiu, kad šitą išsiaiškinsite patys (arba kada nors kas nors parašys kitą įrašą apie tai).

Žymų keitimas

Kita svarbi dalis yra skydeliai (aukščiau pateiktoje atsiųstų duomenų iliustracijoje jie apibrėžti mėlynai). Skydeliai rodo įvairią informaciją:

Rodomus sluoksnius (duomenys, gpx pėdsakai, ortofoto ir pan.)
Parinkto objekto žymas
Parinkto objekto autorius
Aptiktas klaidas
ir t.t.

Skydelių yra daug. Papildomų skydelių atsiranda įdiegus JOSM priedus ir pan. Norimus skydelius įjungti bei išjungti nenorimus galite per meniu „Windows“.

Tikriausiai svarbiausias skydelis yra žymų skydelis:

Žymų skydelis

Pažymėję objektą (ar kelis objektus), šiame skydelyje matysite objekto žymas. Galėsite pridėti naujas žymas, keisti ar naikinti esamas (spausdami atitinkamus skydelio mygtukus: „Add“, „Edit“, „Delete“).

Pakeitimų įrašymas

Galiausiai, baigę visus norimus pakeitimus, nusiųskite (įrašykite) duomenis į OSM duombazę. Tam naudokite mygtuką „Upload all changes…“ Mygtukas „Įrašyti“ .

Atsidariusiame įrašymo dialoge matysite, kiek objektų sukūrėte, pakeitėte ar panaikinote. Ten įrašykite savo pakeitimo komentarą bei šaltinį, kuriuo naudojotės:

Įrašymo dialogas .

Štai ir viskas! Bendras procesas, kaip matote, panašus į naršyklinių redaktorių procesą. Tik su JOSM jūs turite kur kas platesnes galimybes, apie kurias pakalbėsime kituose įrašuose, o kol kas – padarykite savo pirmą OSM keitimą su JOSM (pavyzdžiui, nupaišykite namą kur nors užmiestyje 🙂 )!

2013-ieji Lietuvoje

Posted on 2013-12-28 by Tomas

Jau baigiasi 2013-ieji metai, kurie buvo itin sėkmingi OpenStreetMap projektui Lietuvoje. Pažiūrėkime, kas gi naujo ar reikšmingo nutiko šiais metais.

Kontaktai su valstybinėmis įstaigomis

Pirmieji bandymai bendrauti su valstybinėmis įstaigomis buvo dar 2011 metais, bet būtent 2013 metus galima pavadinti „proveržio“ metais. Šiais metais ne tik OSM rašė laiškus valstybinėms įstaigoms, bet ir gavome atsakymus, vyko abipusis bendravimas. Gegužės mėnesį vykusios konferencijos „nuo kartografijos iki geografinės informacijos mokslo“ metu OSM projektas buvo pristatytas Lietuvos kartografams ir buvo akis į akį pabendrauta su daugelio Lietuvoje veikiančių įmonių, susijusių su GIS, atstovais. Tai – ir Nacionalinė Žemės Tarnyba, ir GIS-Centras, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, ir Vilniaus universitetas ir kiti. Vieninteliai, su kuriais šiais metais taip ir nepavyko pabendrauti liko VĮ Registrų centras…

Šie kontaktai yra svarbūs ne tik duomenų gavimui/įkėlimui iš valstybinių organizacijų, turinčių didžiulius kiekius GIS informacijos. Tikėkimės, kad tai užuomazgos bendradarbiavimo, kuriuo naudą gaus tiek atviras žemėlapis, tiek ir valstybinės organizacijos/įmonės.

Kontaktai su komercinėmis kompanijomis

Taip pat buvo bendraujama ir su komercinėmis įmonėmis. Vienas iš didesnių/ryškesnių epizodų buvo susitarimas su UAB Palink (IKI), dėl duomenų apie prekybos vietų pateikimą. UAB Palink sukūrė pastoviai atsinaujinantį savo parduotuvių informacijos xml resursą – koordinatės, pavadinimai, darbo laikas ir pan. Šio resurso pagalba atvirame žemėlapyje pastoviai atsinaujina IKI parduotuvių tinklo informacija.

Šis bendravimas svarbus tuo, kad rodo pavyzdį, kaip įvairios įmonės gali teikti geografinę informaciją apie save ir, tiesiogiai pačios nekeisdamos OSM duomenų, visgi užsitikrinti, kad informacija apie juos yra įkeliama ir atnaujinama atvirame žemėlapyje. O juk OSM informacija vėliau matoma tiek internetiniuose, tiek ir įvairių įrenginių (GPSR aparatų, telefonų, planšečių ir pan.) žemėlapiuose!

Ortofoto

Kovo mėnesį buvo sėkmingai baigti visi darbai su Nacionalinės Žemės Tarnybos Lietuvos ortofoto pateikimu OSM duomenų keitėjams. Nuo šiol turime tikrai kokybiškas ortofoto, dengiančias beveik visą Lietuvą (išskyrus pasienio regionus su ne ES valstybėmis), be vaizdo trikdžių (debesų ar rūko) ir tiksliai rektifikuotas, pozicionuotas – nebereikia prieš piešiant objektus ortofoto paslinkinėti pagal turimus GPS pėdsakus, kas buvo viena iš didžiausių problemų naujokams.

Stabilesniam, patogesniam ir patikimesniam ortofoto teikimui buvo sukurtas ORT10LT spiečius (angl. cluster), prie kurio, beje, galite prisijungti ir jūs, jei norite savo resursais padėti atviram žemėlapiui.

Vilniaus adresai

Kartu su judėjimu už atvirus duomenis vasarą buvo sėkmingai susitarta su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Vilniaus adresų duomenų paviešinimo. Vilniaus savivaldybė atvėrė turimų adresų informaciją, kuri buvo įkelta į OSM. Prijungus Vilniaus savivaldybės įsakymų pusiau-automatinę analizę, atvirame žemėlapyje turime naujausius ir pastoviai atsinaujinančius Vilniaus miesto adresų duomenis.

POI statistika, šaltinis: http://z.samogitian.com/status.html

Shape failai

Didėjant duomenų atvirame žemėlapyje kiekiui, daugėja ir pritaikymo galimybės bei poreikiai. Norisi naudojant OSM duomenis kurti savus žemėlapius, svetaines, daryti duomenų analizes ir pan. Tam OSM duomenis reikia turėti ne nutolusioje duomenų bazėje, o savo kompiuteryje. Vienas iš būdų, kaip suteikti paprastą prieigą prie OSM duomenų GIS užsiimantiems žmonėms – Shape formato failų kūrimas ir viešinimas. Nuo šių metų veikia svetainė http://shapes.openmap.lt/, kurioje galima rasti nuolat atnaujinamus shape failus, kuriuose yra informacija apie gyvenvietes, kelius, administracines ribas, žemėnaudą ir pan.

OsmAnd Lietuvos žemėlapiai

Viena populiariausių mobiliųjų įrenginių programėlių, naudojančių OSM duomenis yra OsmAnd. OsmAnd kūrėjai žemėlapį atnaujina 2-3 kartus per mėnesį ir atnaujinimų skaičius nemokamoje versijoje yra ribotas. Norintys gauti dažniau atnaujinamas OsmAnd žemėlapio versijas, bet nenorintys patys kurti šių žemėlapių, gali parsisiųsti kasdien atnaujinamus OsmAnd Lietuvos žemėlapius – http://osm.ramuno.lt/downloads/osmand/

Vilniaus transporto analizė

Metų pabaigoje buvo atliktas sėkmingas bandymas OSM duomenis panaudoti ir valstybiniams reikalams. Kaip bandomasis projektas buvo pasirinkta Vilniaus transporto surinktų pėdsakų analizė. Buvo sukurta svetainė, kurioje galima pažiūrėti, kuriose Vilniaus vietose ir kokiu laiku viešasis transportas užtrunka daugiausia laiko. Tai puikiai parodo, kad OSM gali ne tik imti, bet ir duoti.

Žemėlapio duomenų kiekis

Bendrai žvilgtelėjus į OSM duomenų kiekio statistiką matome, kad duomenų kiekis ir šiais metais sėkmingai augo. Ypač pagreitėjimas buvo jaučiamas kovo mėnesį, kai buvo gauta prieiga prie NŽT ORT10LT.

Viso šito pasekoje mes jau turime visus valstybinės reikšmės kelius. Maža to, metų viduryje pasivijome (ir žinoma aplenkėme :-)) komercinius Lietuvos žemėlapius kelių ilgiu.

Klaidos

Šiais metais buvo tęsiami duomenų kokybės gerinimo ir užtikrinimo darbai. Šiuo metu, pažiūrėjus į įvairius OSM duomenų kokybės vertinimo (klaidų aptikimo) įrankius, matome, kad Lietuva stipriai išsiskiria iš kaimyninių valstybių labai mažu klaidų kiekiu. Klaidos Lietuvoje buvo ne tik sutvarkytos, bet ir įdiegtos priemonės, kurios leidžia klaidas aptikti maksimaliai greitai (priklausomai nuo klaidos tipo – per 1-10 dienų), kas leidžia jas taip pat greitai ir pataisyti.

Žmonės

Žinoma, visa tai būtų neįmanoma be žmonių, be žymėtojų, be „mapperių“! O jų Lietuvoje irgi netrūko. Kiekvieną mėnesį žemėlapį pildydavo apie 60 skirtingų žmonių ir kiekvieną mėnesį pasirodydavo apie 30 naujų veidų.

Ne kartą buvome „gyvai“ susitikę Vilniuje. Sulaukėme net ir žmonių, kurie tik dėl susitikimo atvyko iš kitų Lietuvos miestų!

Sėkmingų 2014!

Taigi, po tokių sėkmingų 2013-ųjų, linkiu visiems ne mažiau sėkmingų 2014-ųjų! Atviram žemėlapiui linkiu dar daugiau duomenų, kokybės ir svarbiausia – draugų!

Žemėlapio spausdinimas naudojant QGIS

Posted on 2013-12-11 by Tomas

Viename iš ankstesnių įrašų rašiau, kaip galima Open Street Map duomenis įsikelti į QGIS programą. Šiame įraše papasakosiu, kaip įkeltus duomenis galima paruošti spausdinimui – t.y. kaip sukurti savo popierinį žemėlapį.

Taigi po to, kai duomenis įsikėlėte į QGIS ir juos apipavidalinote taip, kaip jums patinka: parinkote spalvas, simbolius, savybes ir pan. Jums reikia sukurti taip vadinamą „Spausdinimo kūrėją“ (Projektas->Naujas Spausdinimo Kūrėjas)

sukurti_spausdinimo_kureja

Šiame lange galite nurodyti spausdinimo kūrėjo pavadinimą, o galite ir nieko nenurodyti, tokiu atveju QGIS pats suteiks unikalų pavadinimą, pavyzdžiui „Kūrėjas 3“:

spausdinimo_kurejas

Pradedame nuo tuščio lapo. Dešinėje spausdinimo kūrėjo lango dalyje rodomos parinkto elemento savybės. Kortelėje „Kūrimas“ jūs galite nurodyti bendras spausdinamo lapo savybes: dydį, orientaciją, puslapių skaičių ir pan.

Pagrindinis dalykas, kuris bus spausdinamas, tikėtina yra žemėlapis. Taigi spauskite mygtuką „Pridėti naują žemėlapį“, ir lape pelės žymekliu nubrėžkite vietą, kur turi būti įkeltas žemėlapis. Pagal nutylėjimą bus pridėta ta pati žemėlapio vieta, kuri buvo matoma pagrindiniame QGIS lange, prieš atidarant spausdinimo kūrėją. Jei norite rodyti kitą vietą, įveskite norimas koordinates žemėlapio elementų savybių kortelėje.

Šis žemėlapis – tai pirmas jūsų pridėtas elementas. Visus pridėtus elementus galima pažymėti, perkelti į kitą vietą, pakeisti jų dydį, savybes ar panaikinti. Pažymėto elemento savybės rodomos spausdinimo kūrėjo dešinėje pusėje, kortelėje „Elemento savybės“. Savybių sąrašas priklausys nuo to, koks elementas yra pažymėtas. Taigi jei pažymėjote žemėlapį – galėsite parinkti apimtį, mastelį, jei parinkote sutartinių ženklų elementą – galėsite nustatyti sutartinius ženklus, paaiškinimo teksto savybes ir pan.

Pridėkime dar vieną svarbų žemėlapio elementą – sutartinius ženklus (legendą). Spauskime mygtuką „Pridėti naujus sutartinius ženklus“. Tada pele nurodykite vietą, kur turi būti įdėti sutartiniai ženklai:

sutartiniai_zenklai

Kaip matote, QGIS automatiškai užpildė sutartinių ženklų bloką, naudojant jūsų projekto informaciją. T.y. sutartiniai ženklai užpildyti pagal jūsų turimus sluoksnius ir jų vaizdavimo savybes. Jei kažkokia informacija jums nereikalinga, netiksli ar šiaip norite patobulinti sutartinių ženklų bloką – žvilgterkite į elemento savybes, ten galite nurodyti daugybę parametrų bei keisti elementų sąrašą, tvarką ir pan.

sutartiniu_zenklu_savybes

Tokiu pačiu būdu galite pridėti ir kitus spausdinamo žemėlapio elementus: mastelio juostą, etiketes, geometrines figūras, piešinius ar html tekstą.

Primenu, kad žemėlapio turinio (rodomų geografinių objektų) savybės nurodomos sluoksnių informacijoje, t.y. pagrindiniame QGIS lange.

Sudėlioję reikiamus elementus, spauskite mygtuką „Spausdinti“, kad atspausdintumėte sukurtą žemėlapį. Jei norite žemėlapį nusiųsti draugui ar patalpinti savo svetainėje – rezultatą galite įrašyti kaip piešinį, pdf ar svg failą.

Atvirasis žemėlapis

Author Archives: Tomas