Jau įpusėjo vasara, visi stengiamės ištrūkti į gamtą, kas dviračiu pasivažinėti, kas pasivaikščioti, o kas ir baidarėmis ar kokiu kitu vandens transportu paplaukioti. Plaukiant baidare visada anksčiau ar vėliau kyla klausimas „kiek dar liko“? Atsakyti paprastai būna sunku, nes net žinant, kur tu esi (tarkim, prie gyvenvietės X) ir kur planuoji išlipti (tarkim, prie tilto gyvenvietėje Y) yra labai sunku pasakyti, kokį atstumą dar reikia plaukti (t.y. koks atstumas upės vektoriumi).

Open street map turi upių vektorius, iš upese.lt galima gauti informaciją apie pavojingas vietas, baidarių įkėlimo/iškėlimo vietas. Garmin žemėlapius kurti irgi mokame (garmin, nes kol kas jo patikimumas, atsparumas vandeniui, smūgiams ir pan. stipriai lenkia išmaniuosius mūsų draugus). Tad, kaip ir reikia tik prisėsti ir padaryti 🙂

Tai ir prisėdau prie bandomojo varianto. Kaip bandomąją upę dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasirinkau Ūlą. Patikslinau Open Street Map informaciją apie Ūlą, sudėjau taškus iš upese.lt ir sugeneravau Garmin žemėlapį, kuriame maršrutas braižomas vandens keliais (upėmis ir upeliais).

Kaip matome, maršrutizavimas veikia, atstumas skaičiuojamas. Gaila nepavyksta gražiai padaryti laiko skaičiavimo (gal dėl Garmin žemėlapių apribojimų, gal dėl mano žinių trūkumo). Bet tikriausiai ir prasmės nėra, retas kas plaukia nuo taško A iki taško B pastoviai irkluodamas, nesustodamas pailsėti, pasigėrėti aplinka, surinkti šiukšlių ar išlipti į krantą „ekstra reikalams“. O ir skirtingų žmonių ir vandens transporto priemonių plaukimo greitis labaaaai skiriasi. Tai tarkim, kad šiam etapui tas planuojamas laikas ir nesvarbus.

Užtat gauname ir informaciją apie pavojingas vietas (raudonas šauktukas) ar patogias vietas baidarių įkėlimui/iškėlimui (mėlyna rodyklė).

Na ir skardžiai ar šiaip smėlėtos vietos palei upę matosi:

Dabar belieka pabandyti praktikoje, sutvarkyti kitas populiarias upes ir turėtume puikų daiktą. Tik tokį žemėlapį dariau pirmą kartą, nežinau jokių alternatyvių upių žemėlapių, tai gali būti, kad dar yra daug dalykų, kuriuos galima būtų pakeisti ar pridėti į šį žemėlapį. Taigi, vandens mėgėjai, pabandykite ir pakomentuokite!

Bandomąjį žemėlapį galite atsisiųsti iš čia: http://dev.openmap.lt/garmin/upes/

Tuo pačiu gavosi ir Ūlos vandens žemėlapis (http://dev.openmap.lt/ula/), bet tai jau visai kita istorija.

Linksmo ir malonaus plaukiojimo!

Vienas iš atvirų duomenų pranašumų yra tas, kad juos galima naudoti bet kokiems tikslams – nereikia nieko klausti leidimo, derinti ar tuo labiau mokėti kokius nors mokesčius. Štai todėl turint atviro žemėlapio duomenis mes galime atsispausdinti norimos vietovės, norimo mastelio žemėlapį su norimais duomenimis. T.y. galime imti tik atviro žemėlapio duomenis, bet galime uždėti ir savo asmeninius sukurtus duomenis – gimtadienio žygio maršrutą, kelią svečiams į iškylą, boružėlių populiacijos duomenis ir t.t.

Pavyzdžiui sugalvojam atsispausdinti dviračių žemėlapį. Tada pasiimame OpenStreetMap duomenis shape failais ir susikeliame į QGIS. QGIS – atviro kodo visiškai nemokama programinė įranga, veikianti visose pagrindinėse operacinėse sistemose. Tada į žemėlapį susikrauname norimus sluoksnius, juos spalviname, žymime kaip tik širdis geidžia. Nerašau detaliau, nes apie tai jau buvo rašyta ankstesniuose įrašuose (žiūrėkite nuorodas). Dabar tik noriu parodyti, ką galima gauti. Vienas iš variantų – norimą žemėlapį padalinti gabalais, atsispausdinti ant A4 ar A3 lapų (priklausomai nuo to, kokį spausdintuvą galima panaudoti šiam reikalui) ir prisiminus vaikystę (ar pasitelkus vaikus) susiklijavus gauti visai neblogą žemėlapį:

Toks spausdinto žemėlapio būdas gali būti ir tam, kad nereikėtų spaustuvės paslaugų (pigiau) ir tam, kad tiesiog pasitikrinti, koks bus galutinis rezultatas: ar įskaitomas tekstas, ar aiškūs simboliai ir pan. Taipogi galima leisti ar net skatinti, kad žemėlapio skaitovai imtų rašymo priemones ir žymėtų gal klaidas, gal sau svarbius objektus ar pan. – gaunasi erdvinė pastabų lenta, kurią labai nesunku atspausdinti iš naujo.

Žinoma tokį žemėlapį galima atsispausdinti ir spaustuvėje. Čia svarbu arba žemėlapį daryti vektorinį (nenaudoti permatomumo, šešėlių ir kitų savybių, kurios į vektorinį formatą nelabai susikelia), arba kurti žemėlapį su pakankamai aukštu taškų skaičiumi (DPI), tarkim 300-400. Tada gauname žemėlapį, kuris yra analogiškas komercinių kompanijų gaminamiems žemėlapiams:

Nuotraukoje ant A0 lapo atspausdintas žemėlapis, bet artimiausiuose planuose yra jį atsispausdinti ir plačiajuoste spauda 🙂

Galimybės gi neribotos. Galima spausdinti labai didelius žemėlapius ir klijuoti ant sienos, galima spausdinti marškinėlius, skareles. Galima žemėlapį atsispausdinti ant medžiagos ir turėti labai originaliai atrodantį ir lankstymo ar net drėgmės nebijantį žemėlapį, kurį galima tiesiog susiglamžyti ir į kuprinės kišenę įsidėti. Žodžiu kai turime atvirus duomenis ir atvirą programinę įrangą, vienintelis ribojantis faktorius yra jūsų fantazija!