Pasivaikščiojimai nepramintais takais

Daug kas mėgsta pasivaikščioti pažintiniais takais: paruoštais turistams, išvalytais, sutvarkytais, su įvairiais informaciniais stendais, aikštelėmis automobiliams, tuntais kitų keliautojų ir pan. Bet ar bandėte kas nors kitokius maršrutus – nepritaikytus turizmui, tokius, kuriuose jūs praktiškai niekada nesutiksite kitų žmonių?

Specialiai turizmui nepritaikytuose maršrutuose lankomos mažai kam žinomos vietos, važiuojama ar einama kitų žmonių nepramintais takais:

Nežymus takelis – įprasta laukinio maršruto atkarpa

Tokie takai anksčiau ar vėliau apdovanoja – kelionėje pailsime po ilgaamžiais ąžuolais galiūnais:

Ąžuolo paunksmė

Arba patenkame į tokias slaptas vietas, kurių, jei iš anksto nežinosi, gali ir visai nepastebėti, net praeidamas visai šalia. Štai miške (pagal instrukcijas) neriame į tankmę ir… patenkame prie šaltinio – upeliuko pradžios, pasislėpusios iš šonų nepastebimoje miško dauboje:

Sukros miško šaltinis

Tokie maršrutai labai gražūs ir įdomūs, bet kadangi maršrutas nėra pažymėtas realybėje, reikia turėti žemėlapį, kad neišklystum. Visgi, kodėl apie tai rašau atviro žemėlapio dienoraštyje, kuris nėra skirtas kelionėms?

Pirma – žemėlapio pildymas. Laukiniai maršrutai mus veda per vietas, kurios yra retai lankomos, todėl dažnai būna silpnai sužymėtos, o internete (nenuvykus į vietą) sunku rasti informacijos. Bet dabar, be abejo, įdomiausias iš tokių vietų jau galima rasti ir OpenStreetMap:

https://topo.openmap.lt/#t/16.33/54.86304/24.7826/0/0/

Antra – archeologo prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus projektas https://www.vykintokeliai.lt siūlo būtent tokius maršrutus. Kadangi reikia žemėlapio – prasidėjo bendradarbiavimas su OpenStreetMap: žemėlapis ne tik naudojamas maršrutų informacijai ruošti ir publikuoti, jis taip pat papildomas įvairiausia informacija apie vietas, nutolusias nuo tankiai apgyvendintų vietų – šis papildymas labai vertingas.

Trečia – pagal realiame gyvenime patikrintus poreikius, kartu kuriama maršrutų (takų) planavimo ir publikavimo aplikacija, kuria pasinaudoti galės visi norintys! Apie tai parašysiu kitame dienoraščio įraše.

Share

Lietuvos adresų informacijos įkėlimas

2020 metų spalį Registrų centras paskelbė atvirą Lietuvos adresų kadastro duomenų rinkinį. Šiame duomenų rinkinyje yra informacija:

  • Adresų taškų (taško koordinatės, miestas, gatvė, namo numeris, korpusas)
  • Gatvių ašinių linijų (linijos geometrija, gatvės pavadinimas)
  • Administracinių ribų (gyvenviečių ribų poligonas, gyvenvietės pavadinimas)

Kadangi rinkinys atviras, nors ir neatnaujinamas, buvo nuspręsta jį įkelti į OpenStreetMap duombazę. Visą rinkinį, išskyrus Vilniaus duomenis, nes Vilniaus miesto savivaldybė jau daug metų kas savaitę atnaujina atvirą adresų rinkinį, todėl Vilniaus adresų informacija jau buvo tvarkinga ir Vilniaus miesto savivaldybės informacija yra naujesnė.

Buvo paruošta programinė įranga, leidžianti importuoti adresų duomenis atsižvelgiant į jau esamus duomenis:

  • neimportuoti jau esamų adresų
  • jei yra pastatas, kuriam galima vienareikšmiškai priskirti adresą, tai adresas priskiriamas pastatui
  • jei naujo adreso vietoje nėra nei pastato, nei kitų adresų, adresas importuojamas kaip naujas taškas
  • kitais atvejais paruošiamas pusiau-automatinis adreso įkėlimas, t.y. žmogus peržiūri vietą ir padaro sprendimą, kaip/kur pridėti adresą
  • pašalinti perteklinius adresus

Adresų importo progresą galima matyti šiame video:

Lietuvos adresų įkėlimas 2020-10 – 2021-03

Įkėlimas užtruko virš penkių mėnesių, nes adresai (kaip ir bet kokia kita informacija) nėra izoliuoti – jie susiję su kitais duomenimis. Pavyzdžiui gatvėmis (jei yra gatvės A adresas, tai tokia gatvė privalo būti netoli adreso) ar gyvenviečių ribomis (jei yra gyvenvietės B adresas, tai jis privalo būti tokios gyvenvietės ribose).

Kaip paaiškėjo, būtent gatvių informacijos sutvarkymas ir buvo daugiausia žmogiškų pastangų reikalaujanti dalis, nes gatvių duomenų nebuvo galima įkelti automatiškai – algoritmas būtų stipriai per sudėtingas (kelius reikia kurti, jungti, skaidyti, keisti klasifikacijas ir pan.), na ir kai kurių gatvių geometrijos informacija OpenStreetMap duombazėje yra gerokai tikslesnė, tai vietomis tik žmogus gali nuspręsti, kuriam keliui priskirti pavadinimą ar kokia turėtų būti gatvės geometrija (pvz. kad nekirstų pastatų ar vandens telkinių).

Gatvių pildymui buvo sukurtos ataskaitos, leidžiančios gatvių pavadinimų tvarkytojams matyti nesutvarkytas gatves išrikiuotas pagal atstumą nuo jų pageidaujamo taško: buvo tvarkoma nuo Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Biržų ir Šiaulių. Kaip sekėsi tvarkyti gatvių pavadinimus galima matyti šiame video:

Gatvių pavadinimų pildymas 2020-10 – 2021-03

Viso šio projekto rezultatas – užpildyta/atnaujinta Lietuvos adresų informacija, sutvarkyti gatvių pavadinimai. Adresų skaičius Lietuvoje pašoko nuo 300 tūkstančių iki 1,1 milijono! Buvo sutvarkyta daugiau nei 25 tūkstančių kelių pavadinimų informacija: įvestas pavadinimas arba pridėta žyma, kad kelias patikrintas ir jis neturi pavadinimo.

Adresai nėra statinis dalykas, jie pastoviai keičiasi. Kol nesutvarkyta situacija su Registro centro veiklos nuostatais (šitą dalyką valdo Lietuvos Respublikos Seimas), tol adresų informacijos atnaujinimų tikriausiai arba negausime, arba gausime labai periodiškai, taigi adresų atnaujinimas lieka mūsų – žymėtojų – užduotis. Na o kai adresų kadastro duomenys bus galutinai atverti – mes jau būsime pasiruošę jį daug greičiau integruoti.

Share