Prieš mėnesį buvo rašyta apie kelių klasifikacijos reikšmę kartografijoje ir apie automatinius tikrinimus. Buvo identifikuotos trys problemos:

• Pasimetę (neprijungti) keliai
• Per aukšta klasifikacija
• Per žema klasifikacija

Tada buvo pateiktas pirmos problemos (pasimetusių kelių) sprendimas. Dabar kilo mintis, kaip spręsti antrąją problemą (per aukšta klasifikacija). Gan paprastas (nors ir neidealus) pasirodė toks sprendimas:

• Daliname Lietuvą į tokio paties dydžio segmentus
• Kiekviename segmente skaičiuojame kelių ilgius
• Tikriname didžiausius ilgius turinčius segmentus

Gaunasi visai neblogas rezultatas, kuo raudonesnis segmentas, tuo didesnė jo kelių koncentracija:

Ir priartinta viena iš koncentracijų:

Kaip matome, aptinkamos kelių koncentracijos. Sutvarkius didžiausias koncentracijas iškyla neteisingai aptiktos problemos (angl. false positive), t.y. didžiųjų miestų keliai. Bandžiau žaisti su skirtingais segmentų dydžiais, skirtingų klasifikacijų kelių svoriais, skaičiuojant koncentraciją segmente, bet, matyt, teisingesnis sprendimas būtų panaudoti Statistikos departamento turimas gyventojų koncentracijas ir pagal tai koreguoti kelių ilgį. T.y. kuo didesnė gyventojų koncentracija, tuo didesnė gali būti ir kelių koncentracija. Na bet šitą paliksime ateičiai. Kol kas naudinga tiek, kiek identifikuoja paprastas algoritmas 🙂

Kai kurios koncentracijos gali būti neaptinkamos, jei segmentai dengia tik jų dalį. Šitą problemą galima būtų spręsti kuriant persidengiančius segmentus.

Paskutinę problemą – per žemą klasifikaciją – gal būtų galima spręsti darant maršrutizavimo testus, bet yra daug variantų, kur tiesiog kelių grafo analizė negali duoti teisingo sprendimo. Tarkim būna, kad yra kokia nors įmonės/gyvenvietės teritorija ir greta jos tolimesniu keliu eina apvažiavimas, kuris ir turi turėti aukštesnę klasifikaciją, nes būtent apvažiavimu turėtų važiuoti transportas. Panašu, kad tokių dalykų neįmanoma spręsti be ortofotografijos ir vietos žinių…