Pabandymui atspausdinta pirma juostinio Ūlos žemėlapio versija. Dar yra ką veikti: reikia gerai pagalvoti, kokios fizinės žemėlapio savybės būtų patogiausios ir naudingiausios, kad jis tiktų plaukiant, kur šlapia 🙂
Na o kad būtų aiškiau, kas yra žemėlapyje, nedidelė atkarpa:
Dauguma žino ar bent jau kada nors viena akimi yra matę Mikalojaus Kristupo Radvilos 1613 metų žemėlapį „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Šiame žemėlapyje yra ir įdomūs dviejų upių žemėlapiai:
Šie upių žemėlapiai skirti grynai plaukiojimui upėmis. Plaukiant upe svarbu žinoti, kas yra upės kairėje ar dešinėje pusėje, koks miestas yra už kokio kito miesto, salos, vingiai ir pan. Stambaus mastelio detalės, tokios kaip tiksli kryptis, kuria upė teka viename ar kitame taške, čia nevaizduojamos, nes jos plaukiant upe nesvarbios. Neatvaizduodami tikslios krypties, laimime galimybę visą upės vagą sudėti į naudojimui patogią ilgą vertikalią juostą – daug mažesniame plote telpa net ir ilgos upės. Taipogi nevaizduojami toli nuo upės esantys kelionei upe nesvarbūs objektai.
Toks žemėlapis būtų patogus ir šiandieniniams vandens keliautojams, pavyzdžiui plaukiantiems baidarėmis ar plaustais. Juk ne visi drąsūs vežtis elektroninius prietaisus, kurie gali įkristi į vandenį (nors elektroniniai prietaisai turėtų savo pranašumų, pavyzdžiui galima būtų naudoti specialiai upėms skirtą GPS įrenginių žemėlapį). Įprastiniai popieriniai žemėlapiai kaip ir tiktų navigacijai upėmis, bet jie nėra tam specialiai pritaikyti, todėl nėra idealiai patogūs. Ką jeigu sukurti savo juostinį upių žemėlapį naudojant atvirus OpenStreetMap duomenis? Bandžiau ieškoti internete informacijos apie tokius žemėlapius, bet nepavyko rasti absoliučiai nieko. Gali būti, kad tiesiog nežinojau teisingo termino, bet taip pat gali būti, kad nelabai kas ir domėjosi šia tema.
Taigi, po daugiau nei metų norėjimo, pribrendo laikas prisėsti ir pabandyti pasidaryti tokį žemėlapį. Žemiau aprašysiu pagrindines užduotis ir pastebėjimus.
Taigi užduotis yra žemėlapio duomenis transformuoti (iškraipyti) taip, kad upė tekėtų daugmaž tiesiai, bet tuo pačiu neprarandant mažų detalių – posūkių, jų krypčių. Tokiu būdu transformuotą žemėlapį galima būtų atspausdinti ant patogiai siauros, bet labai ilgos juostos, sulankstytos armonikėle (baidarėje nėra labai patogu išsilankstyti didelį standartinį žemėlapį).
Imkime puikią Lietuvos upę dar puikesniu pavadinimu Ūla. Ūlos vaga yra vingiuota tiek žiūrint stambiame, tiek ir žiūrint smulkiame mastelyje – puikiai tinka bandymams. Pabandykime ištiesinti stambaus mastelio posūkius. Tam mes nubraižysime tolydžią kreivę, einančią daugmaž pagal Ūlos tekėjimą, tik kad ta kreivė turėtų kiek galima mažesnius „posūkius“ (kad kiek galima mažiau reikėtų kraipyti pradinius duomenis). Tarkime gavome tokią (raudonai pavaizduotą) kreivę:
Dabar mums reikia pasirašyti transformaciją, kuri realias koordinates pakeistų į naujas taip, kad raudona linija būtų tiesi ir vertikali.
Paprasčiausias variantas, kaip turint tašką p gauti jo koordinates naujoje „koordinačių sistemoje“, – x koordinatę skaičiuoti kaip taško p nuotolį nuo centro (raudonosios) linijos, t.y. trumpiausią įmanomą atstumą iki centro linijos. O y koordinatę – kaip atstumą centro linija nuo centro linijos pradžios iki taško centro linijoje, kuris yra arčiausiai taškui p.
Taip gauname koordinačių transformacijos funkciją. Dabar belieka norimų vaizduoti objektų visų viršūnių koordinates transformuoti naudojant šią funkciją. Transformavę Ūlos centro liniją, gauname tokį vaizdelį:
Centre matome vertikalią linija – tai mūsų ankstesniame vaizdelyje esanti „raudonoji linija“. Ir greta matome Ūlą, iškraipytą pagal šią „centro liniją“. Kaip matome, Ūla ištiesinta stambių posūkių atžvilgiu, bet neprarasti smulkūs posūkiai. T.y. žiūrėdami tokį žemėlapį mes matysime, kada bus posūkis į kairę, kada į dešinę (galėsime orientuotis), bet visą Ūlos žemėlapį vis tiek bus galima atspausdinti ant ilgo siauro popieriaus, kurį sulanksčius armonikėle bus labai patogu naudoti baidarėje.
Panaudoję tą pačią transformacijos funkciją, gauname ir aplinkinius objektus – Ūlos krantus, kelius, miškus, pievas, miestus, pastatus ir t.t. ir pan. Kadangi visi jie yra iškraipyti pagal mūsų nusibrėžtą raudonąją liniją, tai aplinkinių objektų geometrija irgi neatitiks realybės. Žinoma iškraipymas labiausiai matomas ten, kur „raudonoji linija“ sukasi, ir kur ji sukasi labiausiai. Štai palyginkime objektus ties Kriokšliu (viena iš dviejų vietų, kur „raudonoji linija“ keičia kryptį labiausiai). Kaip viskas atrodo „realioje“ projekcijoje:
O štai kaip atrodo iškreiptoje pagal „raudonąją liniją“ projekcijoje:
Kaip matome, visi objektai matomi. Ūlos vingių esmė išlikusi. Bet tarkim Tilto gatvė, kuri realybėje yra daugmaž tiesi – išsikreipė. Pastatai irgi pakraipyti. Bet bendrai paėmus vaizdelis tikrai neblogas – galima susiorientuoti, kur yra kas.
Pradiniai pažaidimai būtų tokie. Galutiniame žemėlapyje bus pridėta ir plaukimo informacija iš upese.lt (įlipimo/išlipimo, pavojingos vietos, intakai), lankytini objektai aplink upę ir pan.
Tokius juostinius žemėlapius daryti galima nebūtinai vandenininkams. Galima žemėlapį kraipyti pagal dviračių ar automobilių kelią, ar bet ką kitą.
Dabar reikia gražiai sudėlioti kodą, išrankioti kai kuriuos ekstremumus ir… paruošti juostinį žemėlapį bandomajam spausdinimui. Kai tik tai bus padaryta – parašysiu dar. (atnaujinimas: pirma bandomoji versija jau atspausdinta)
Jei kas turite informacijos apie tokius „juostinius žemėlapius“ – būtinai pasidalinkite. Malonaus, įdomaus ir saugaus plaukiojimo!
Prieš mėnesį buvo paskelbta apklausa apie Lietuvos OSM entuziastų bendravimo kanalus. Dabar galime aptarti rezultatus. Pradžiai tiesiog klausimai ir atsakymai.
Iš viso gauti 37 atsakymai, kas yra labai neblogai, nes talk-lt sąrašyne apklausos metu buvo beveik 80 žmonių (sunku pasakyti, kiek žmonių tiesiog skaito blogą, neskaitydami sąrašyno).
3 klausime paminėti dalykai:
Sąrašyno archyvas. Dabartinis OSM sąrašynas veikia su standartine jau gal 20 metų nesikeičiančia priemone mailman. Mailmanas teikia visų siųstų laiškų archyvą. Mailmanas sukasi OSM serveriuose, tai mes iš Lietuvos pusės nelabai turime ir galimybių ką nors keisti.
Buvo minima, kad laiškai lėtai eina į sąrašyną. Tai norėčiau pastebėti, kad tai nėra tiesa. Išsiuntus laišką į sąrašyną, jis pasiekia visus gavėjus tokiu pačiu greičiu, kaip ir bet kuris elektroninis paštas. Taigi beveik iš karto (per kelias sekundes/minutes).
Buvo nuogąstavimas, kad sąrašynas gali išsikelti į facebook’ą ir tada tie, kas nedalyvauja tame socialiniame tinkle, liktų „už borto“. Tai galiu iš karto nuraminti, kad bent jau artimiausiu metu taip nenutiks. Tarkime aš irgi nesu facebook’e, tai nustoti rašyti į sąrašyną neplanuoju (ir pagal rezultatus matosi, kad sąrašynas daugumai tinka). T.y. žiūrime, kokius papildomus bendravimo kanalus reikia atverti, nėra tikslo išrinkti vieną puikiausiąjį.
Neramina vienas aspektas, kad praktiškai visi atsakę yra redagavę žemėlapį. Reiškia nėra žmonių, kurie tiesiog domisi OpenStreetMap. Arba jie nematė prasmės rašyti, arba jiems visiškai netinka sąrašyno formatas.
Kaip ten bebūtų, „nugalėtojai“ aiškūs:
P.S. Jei kas nors labai norite „nenugalėjusio“ bendravimo būdo – niekas netrukdo tokį kanalą atidaryti patiems. Juk OpenStreetMap – atviras projektas – kiekvienas skiriate laiko tam, kas patinka JUMS!
OpenStreetMap jau dešimt metų ar daugiau turėjo web forumą prižiūrimą vieno savanorio. Forumas prieš kelis metus buvo perkeltas į „oficialią“ OSM infrastruktūrą. Dabar šiame forume buvo sukurta Lietuvai skirta atskira gija, kurioje galite rašyti savo klausimus, pastebėjimus, pradėti diskusijas ir pan. Prisijungimas prie forumo vyksta per OSM, t.y. prisijungiate prie openstreetmap.org ir tada galite prisijungti ir prie forumo.
Dėl sąrašyno nėra ką papildomo parašyti, tik kad niekur jis nedingsta. Dingti gali tada, kai kiti bendravimo kanalai stipriai pranoks srautu (čia kitų kanalų mėgėjas stumtelėjimas 😉 )
Aš asmeniškai nenaudoju Facebook, tai man labai sunku ką nors apie tai parašyti. Kiek pavyko ištraukti informacijos iš FB naudojančių draugų, reikia sukurti Lietuvos OSM puslapį ir kažkaip te jame kažkas pradės vykti 🙂 Paliksiu šitą temą FB fanams.
Svarbus dalykas yra suprasti, kad tai, jog atsirado WebForumas ir artimiausiu metu atsiras kažkas Facebook’e nereiškia, kad tarkim aš rašydamas į tinklaraštį ir į talk-lt kopijuosiu pranešimą ir į WebForumą, ir į Facebook (į FB net negalėčiau, nes neturiu paskyros). Tai reiškia, kad turi atsirasti kažkas (žmogus ar žmonių grupė), kas arba pertransliuotų svarbius pranešimus, arba kažkaip kitaip „judintų“ tuos kitus kanalus. Mano galva tuo turi užsiimti atitinkamai WebForumą ir Facebook mylintys žmonės. Didysis klausimas yra: kas yra tie žmonės?
Kol kas turėtų veikti trys aukščiau paminėti kanalai. Po metų-kitų galima bus pakartoti analogišką apklausą ir pažiūrėti, kas pasikeitė. Tada gal pridėti naujų kanalų, gal kažkurie dabartiniai kanalai pasirodys nereikalingi ir pan.
