OpenStreetMap duomenys yra atviri, tai reiškia kad bet kas gali juos naudoti nieko neklausdamas ir neprašydamas. Iš pradinių duomenų sugeneruotus internetinius žemėlapius galime pasižiūrėti naršyklėse, galime atsisiųsti GPSR įrenginiams paruoštus žemėlapius ir pan. O kas, jei mes norime pasiimti pradinę vektorinę informaciją ir pabandyti daryti kažką savo? Pavyzdžiui padaryti duomenų analizę arba sukurti spausdinamą žemėlapį, pagal savo skonį ir poreikius sudėliojus objektus ir jų savybes? Vienas iš būdų tą padaryti – įsikelti OSM duomenis į GIS duomenis apdorojančią programa QGIS.

Kas yra QGIS?

QGIS yra atviro kodo, nemokama priemonė darbui su geografiniais duomenimis. Ji veikia visose pagrindinėse operacinėse sistemose. Šią programą galite parsisiųsti iš QGIS svetainės.

OSM duomenys

Į QGIS duomenis galima atsisiųsti tiesiai iš OSM duomenų bazės, galima atidaryti kokiu nors OSM redaktoriumi įrašytą duomenų failą .osm ir pan. Bet vienas patogesnių būdų yra atidaryti „shape“ failus. „Shape“ formatą prieš daug metų sugalvojo kompanija ESRI ir šis formatas yra de facto standartas GIS bendruomenėje. Taigi šiame įraše ir pasirinkome būtent „shape“ failų variantą.

Bet kurios pasaulio šalies/regiono shape failus galite atsisiųsti iš geofabrik.de (atnaujinama kasdien). Pavyzdžiui Lietuvos duomenis rasite čia: http://download.geofabrik.de/europe/lithuania.html

Arba galite siųstis Lietuvos duomenis ir iš čia: http://shapes.openmap.lt/

Duomenų įkėlimas į QGIS

Taigi, jūs jau įsidiegėte QGIS programą ir atsisiuntėte shape failus (įrašėte juos į vieną aplanką). Paleidę QGIS naujame projekte spauskite mygtuką „Pridėti vektorinį sluoksnį“

Atsidariusiame dialoge palikite nuostatą „Failas“ ir parinkite vieną iš shape failų, pavyzdžiui vandens plotų informaciją – „vanduo_p.shp“:

shape_failo_parinkimas

Pridėjus naują sluoksnį, QGIS parinks atsitiktinę spalvą visų sluoksnio duomenų rodymui. Mažai tikėtina, kad vandens sluoksniui bus pataikyta parinkti mėlyną spalvą, tai jums reikės padaryti patiems. Spauskite dešinį pelės mygtuką ant naujo sluoksnio įrašo ir kontekstiniame meniu parinkite punktą „Savybės“:

sluoksnio_savybiu_meniu

Atsidariusiame dialoge nueikite į skiltį „Stilius” ir ten parinkite jums tinkančia spalvą šio sluoksnio vaizdavimui:

sluoksnio_savybes

Štai jūsų žemėlapis jau turi šiek tiek informacijos ir jūs išmokote keisti žemėlapyje rodomų objektų savybes.

Bet ne visiems skirtingiems objektų tipams yra kuriami atskiri shape failai. Tarkim žemės naudojimo shape faile yra informaciją apie miškus, pievas, gyvenamąsias, komercines ir industrines zonas. Kad skirtingoms to paties shape failo objektų grupėms galėtumėte nurodyti skirtingus paišymo stilius, jums reikia naudoti stilių apibrėžimo tipą „pagal taisykles“:

stilius_pagal_taisykles

Jame galite nurodyti kiek tik norite skirtingų taisyklių, išrenkančių objektus iš shape failo ir tada kiekvienai išrinktai grupei nurodyti skirtingas vaizdavimo taisykles. Kaip matote aukščiau pateiktoje iliustracijoje, atskiros vaizdavimo taisyklės yra sukurtos miškams, pievoms bei skirtingoms miestų zonoms. Naujos taisyklės kuriamos paspaudus mygtuką su pliuso ženklu:

taisykles_savybes

Čia svarbūs laukai yra šie:

Etiketė – nurodykite, kaip reikėtų pavadinti šios taisyklės atrinktus objektus. Tai bus naudinga vėliau, kai norėsite įjungti/išjungti šių duomenų vaizdavimą žemėlapyje arba jei kursite sutartinių ženklų sąrašą žemėlapiui.
Filtras – nurodoma, kokia SQL sąlyga reikia parinkti savybes iš shape failo. Tarkime „zeme.shp“ faile prie visų plotų yra laukas „landuse“, pagal kurio reikšmes galima nustatyti, kas tai per žemė. Jei landuse=’forest’ – tai bus miškas, jei landuse=’residential’ – gyvenamoji zona.
Simbolis – šioje skiltyje nurodykite, kaip reikia vaizduoti šios taisyklės atrinktus geografinius objektus (geoobjektus).

Jei geoobjektai turi pavadinimus (pavyzdžiui keliai), galite nurodyti, kad paišant žemėlapį būtų parodytos ir reikšmės iš lauko „name“:

etikeciu_savybes

Yra dar labai daug skirtingų savybių ir funkcijų, kurias galite naudoti. Tiesiog palandžiokite po savybių dialogus. Galų gale turėtumėte gauti žemėlapį, panašų į šitą:

zemelapis

Taigi, duomenų įkėlimas į QGIS baigtas. Kituose įrašuose parašysiu, ką įdomaus ir naudingo galima padaryti su tokiais geografiniais duomenimis.

Šiame skyriuje parašysiu apie tai, kaip galima įvesti (arba atnaujinti) informaciją apie lankytinas vietas, t.y. muziejus, kavines, mokyklas ar pan. Kas jau kas, o lankytinų vietų įvedimas yra labai paprastas. Atviram žemėlapiui lankytinų vietų labiausiai trūksta, nes be vietinių žinių labai sunku stebėti kavinių ar parduotuvių atsiradimą, o dar sunkiau – išnykimą. Bet apie viską iš eilės…

Lankytinų vietų žymėjimo būdai

Lankytinas vietas atvirame žemėlapyje galima žymėti dviem būdais: kaip tašką arba kaip plotą.

Žymėjimas tašku

Galima esamame (anksčiau nupaišytame) pastate padėti vieną tašką, pažymintį, tarkime, kavinę dideliame pastate. Tai paprasčiausias žymėjimo būdas, nes nereikia paišyti pastato geometrijos (formos). Paprastai lankytinos vietos taškais žymimos tada, kai žymimas objektas neužima viso pastato. Pavyzdžiui jei yra didelis gyvenamasis daugiabutis ir viename jo krašte yra kirpykla, tai kirpyklą žymėsime ne ant pastato, o kaip tašką tame pastate, nes visas pastatas juk nėra kirpykla.

Žymint lankytiną vietą tašku reikia patikrinti, ar jūsų įvedama informacija dar nėra pažymėta ant pastato (nes tokiu atveju įvedus tą pačią informaciją dar ir kaip tašką, turėtume dubliuotą informaciją, o tai jau žymėjimo klaida).

Žymėjimas plotu

Galima visą pastatą pažymėti kaip lankytiną vietą. Pavyzdžiui, degalinės paprastai būna atskiri pastatai. Tokiu atveju degalinės žymas dėsime ne kaip atskirą tašką, o kaip plotą – pastatą.

Visgi, jei tame pačiame pastate yra daug lankytinų vietų ir negalima išskirti vienos – pagrindinės – reikėtų pagalvoti apie žymėjimą tašku.

Jei neapsisprendžiate, kuriuo būdu pažymėti lankytiną vietą, nes abu variantai tinka, – rinkitės žymėjimą plotu – tai daugiau informacijos duodantis (t.y. naudingesnis) variantas.

Informacijos OSM keitimas

Taigi, prisiregistravę prie atviro žemėlapio, galite įvesti (ar papildyti) lankytinų vietų informaciją. Norėdami tą padaryti, žemėlapyje susiraskite vietą, kurioje yra įvedamas objektas. Pasistenkite maksimaliai priartinti vaizdą, kad įjungus redagavimo režimą nepasimestumėte tarp daugybės rodomų geoobjektų. Tada iš meniu „Keisti“ parinkite redaktorių „iD“:

keisti_su_id

Redaktoriuje bus įkelti jūsų parinkto ploto objektai. Taškiniai objektai rodomi kaip lašeliai ir prie jų rodoma tik viena funkcija – „naikinti“:

pazymetas_taskas

Šioje iliustracijoje matote taškais pažymėtus Čili kaimą, knygyną ir banko skyrius.

Objektai gali būti pažymėti ir kaip pastatai, pavyzdžiui ši benzino kolonėlė:

pazymetas_pastatas

Šiuo atveju išskirtas ne taškas, o visas pastatas ir galimų funkcijų jau daugiau nei viena.

Lankytinos vietos įvedimas

Visų pirmą jums reikia pasirinkti esamą objektą (tašką ar plotą) arba sukurkti naują (jei žymimo objekto dar nėra). Taigi spauskite mygtuką „taškas“ arba „plotas“ ir pele nurodykite objekto vietą.

Dabar jums reikia nurodyti objekto savybes. T.y. reikia pasakyti, ką čia pažymėjote? Biblioteką, restoraną ar viešąjį tualetą? Šios savybės nurodomos redaktoriaus kairėje pusėje:

geoobjekto_savybes

Kaip matote, išsirinkę lankytino objekto tipą, gausite galimybę įvesti objekto pavadinimą ir papildomas savybes. Kai kurios savybės yra taikomos visiems objektams, pavyzdžiui adresą turės visi objektai miestuose, o štai patiekiamo valgio tipą (vietinis, pica, jūrų ir pan.) turės tik restoranai. Kokią papildomą informaciją galima įvesti apie parinktą objekto tipą jums parodys redaktorius.

Norint įvesti kai kurią papildomą informaciją, tokią kaip svetainę ar wikipedijos straipsnio nuorodą, galite pasinaudoti vienu iš po savybės esamų mygtukų, kurių pagalba pridėsite papildomus laukus. Štai pavyzdys, kaip pridedamas svetainės laukas:

geoobjekto_savybes_su_svetaine

Įvedę visą turimą informaciją (būtinai įveskite pavadinimą, ir, jei žinote, adresą) spauskite mygtuką „Išsaugoti“:

mygtukas_issaugoti

Pakeitimo komentare įrašykite, ką keičiate ir iš kur gavote informaciją, pavyzdžiui „Nauja Špunka Džiuginėnuose. Vietinės žinios“. Viskas! Informacija jau atvirame žemėlapyje.

Lankytinų vietų naikinimas

Informacijos aktualumo palaikymui nemažiau svarbu yra ir naikinti jau nebeegzistuojančias lankytinas vietas. Taigi jei žinote, kad kažkoks restoranas užsidarė visiems laikams, atverkite žemėlapį, pažymėkite dingusį restoraną (jei jis pažymėtas kaip taškas) ir spauskite šiukšlių dėžės mygtuką (ištrinti). Jei lankytina vieta buvo pažymėta ant pastato, tada pastatą palikite, o tiesiog panaikinkite lankytinos vietos žymas; paprastai tai bus vietos tipas, pavadinimas, svetainės adresas ir pan. Pastato ir/ar adreso žymas palikite, nes tai lieka, net ir dingus kavinei ar aludei:

savybiu_naikinimas

Atvirasis žemėlapis

Monthly Archives: spalio 2013

OSM duomenų įkėlimas į QGIS