Vilniaus adresai

Kiek anksčiau jau buvo rašyta apie Vilniaus adresų papildymą. Šį kartą parašysiu apie tai, kaip adresų informacija yra atnaujinama ir prižiūrima.

Adresų informacijos pasikeitimai

Gali pasirodyti, kad pastovus adresų palaikymas nėra labai svarbus. Jei Vilniaus savivaldybė pateikiamų adresų sąrašą atnaujins kas metus, užteks kartą per metus adresus iš naujo įkelti ir viskas? Tikriausiai ne, nes neaišku, kas kiek laiko Vilniaus savivaldybė atnaujins dabar pateikiamą adresų sąrašą, o ir Vilniaus adresų informacija pakankamai sparčiai keičiasi. Štai adresų pasikeitimo grafikas:

adr_change

Kaip matome, kiekvieną mėnesį atsiranda 300 naujų adresų. Tai apie 10 adresų per dieną! Taipogi po 50 senų adresų yra panaikinama. Tokiais tempais per metus bus sukurta 3500 naujų adresų, o tai sudaro daugmaž 7% visų Vilniaus adresų.

Taigi norisi adresus atnaujinti daugmaž tuo pačiu metu, kai adresų informaciją keičia Vilniaus savivaldybė. Laimei adresų pokyčių informacija (adresų keitimo įsakymai) yra viešai prieinama Vilniaus savivaldybės svetainėje, o pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, ši informacija yra ir vieša, ir atvira (t.y. ją ramiai galime naudoti OSM pildymui).

Adresų pasikeitimų įsakymai publikuojami pdf formatu. Šis formatas nėra toks patogus, kaip tarkime xml, bet visgi tai ne piešinys, reiškia jį galima apdoroti automatiškai. Kiekviename įsakyme yra viena arba daugiau eilučių, kiekvienoje iš kurių yra naikinamo ir/ar sukuriamo adreso informacija (gatvė, numeris, korpusas) bei tikslios adreso koordinatės.

Šią informaciją perskaito sukurti skriptai ir tada gauname daugmaž tokį įsakymo detalizavimą:

adresu_isakymo_detales

Kaip matome, įsakymo informacija sulyginama su esama adresų informacija. Patikrinama ar kuriamas adresas jau yra OSM duomenų bazėje. Jei yra, ar jis nėra per daug nutolęs nuo įsakyme pateikiamos padėties. Jei adreso informacijos nėra, trūkstamą informaciją vienu paspaudimu galima perduoti į JOSM redaktorių.

Kadangi didžioji dalis šio proceso yra automatizuota, vieno adreso informacijos pasikeitimas apdorojamas per kelias sekundes. Tai leidžia negaištant daug laiko greitai atnaujinti adresų informaciją.

Vilniaus savivaldybės adresų informacijos lyginimas su OSM DB

OSM duomenų bazė yra atvira. Informaciją bet kas gali tiek skaityti, tiek ir keisti. O tai reiškia, kad žymėtojai gali netyčia sugadinti adresų informaciją, pavyzdžiui keičiant pastato geometriją panaikinti egzistuojančio adreso žymas ar pridėti seniai jau panaikintą adresą (žinau atvejų, kai gyventojai po adreso pasikeitimo nežinojo savo naujo adreso ir pyko ant taksi vairuotojų, kurie važiavo pagal naują adresų informaciją, tokie gyventojai gali norėti „pataisyti“ adresų informaciją OSM duombazėje). Taigi reikia karts nuo karto palyginti Vilniaus Savivaldybės adresų db (atnaujinamą naudojant įsakymų duomenis) su informacija, esančia OSM duomenų bazėje.

Palyginę gauname dvi adresų grupes:

  • Adresai, kurie yra VS db, bet kurių nėra OSM. Tokius adresus pridedame į OSM.
  • Adresai, kurie yra OSM db, bet kurių nėra VS db. Tokius adresus iš OSM db išimame.

Taigi turint šiuos du sąrašus galima pastoviai palaikyti švarią ir šviežią adresų informaciją.

Bendras adresų informacijos kelias

Taigi galutinį informacijos kelią matome šioje schemoje:

adresu_informacijos_eiga

  • Periodiškai (kol kas neaišku, kas kiek laiko VS atnaujins savo skelbiamą adresų sąrašą) adresai gaunami iš Vilniaus Savivaldybės. Gauta informacija naudojama pradiniam tarpinės adresų db užpildymui ir periodiškam jos sinchronizavimui.
  • VS adresų keitimo įsakymai naudojami greitam adresų informacijos pasikeitimų įkėlimui į tarpinę adresų db
  • Duomenys tarpinėje adresų db naudojami atnaujinant ir prižiūrint Vilniaus adresų duuomenis OSM duomenų bazėje.

P.S. Na, realybėje gal nėra viskas taip paprasta, viena-kita klaida gali pasitaikyti ir VS duombazėje, bet tai jau visai kita tema 🙂

Share

3 thoughts on “Vilniaus adresai

    • Ligšiolinė praktika rodo, kad be susitikimo akis į akį labai sunku gauti valstybinius duomenis. Taigi kitų miestų adresų informacijos gavimu turėtų užsiimti tų „kitų“ miestų gyventojai. Bent jau kol neatsivers Registrų Centro adresų db…

      • Itariu Vilniaus miesto savivaldybė adresus veda ir administruoja savo GIS sistemoje ir galbut papidomai suveda (ar automatizuotai perduoda) Registrų centrui. Kadangi jie patys juos suteikia, naikina ir pas save saugo – gali jais dalintis ir daryti ką nori.

        Kitos savivaldybės (miestai) adresus suteikinėja ir juos veda tiesiogiai į Registrų centro aplikaciją ir pas save šios informacijos nekaupia. Vat šioje vietoje ir yra pats idomumas – pagal tam tikrą susitarimą savivaldybė gali gauti tuos duomenis savo naudojimui, bet yra stipriai apribota dėl jų dalinimosi, publikavimo ir viešo naudojimo. Berots yra keletas savivaldybių kurios pas save papildomai kaupia šią informaciją, bet tai vienetai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *